Barometras kilo ar bent jau išliko nepakitęs visose šalyse. „Europos valstybinės užimtumo tarnybos tikisi, kad Europos darbo rinkos stabilizuosis", – teigė Užimtumo tyrimų instituto prognozių vadovas Enzo Weberis.
Neigiami nedarbo ar užimtumo rodiklių pokyčiai nenumatomi, tačiau tai, pasak E.Weberio, dar nereiškia aiškaus atsigavimo.
Barometro rodiklis, skirtas užimtumo plėtrai ateityje prognozuoti, kovo mėnesį padidėjo 1,2 balo – iki 100,7. Tai yra – tapo beveik lygus nedarbo rodiklių pokyčio indeksui, kuris pasiekė 100,6 balo po akivaizdaus 1,5 balo padidėjimo.
„Situacija Europos darbo rinkoje ir toliau gali gerėti, tačiau tam būtina suvaldyti COVID-19 pandemiją", – pabrėžė E.Weberis.
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 16 dalyvaujančių valstybinių užimtumo tarnybų vietos ar regioninių užimtumo centrų apklausa. Šie centrai yra įsikūrę Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje, Belgijos generaliniame direktorate, Belgijoje–Flandrijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Belgijoje–Valonijoje. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu atlieka užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.
Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia bendrą darbo rinkos raidos perspektyvą.
Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.
Skirtingų laikotarpių Europos darbo rinkos barometro duomenys pateikiami čia.
Daugiau informacijos – šioje nuorodoje.
