„Vilniuje neužfiksavome nė vieno atvejo, kad klientas būtų nurodęs išvykimą į užsienį. Keletas pabėgėlių užsiminė, kad nemokant lietuvių kalbos jiems sunkiai atveriamos durys tiek darbui, tiek profesiniam mokymuisi, ir jie nemato savo galimybių bei perspektyvos. Tačiau visi pageidavo tęsti darbo paieškas Lietuvoje“, – sakė Vilniaus klientų departamento direktorė Jurgita Bražinskienė.
Didžioji dalis atvykusiųjų pasirinko sostinę. Čia buvo registruoti 43 darbo ieškantys Afganistano piliečiai. Darbdaviai pasinaudojo galimybe gauti subsidijas darbo užmokesčiui dėl 19 darbuotojų. 9 nusprendė dalyvauti profesinio mokymo programose ir įgyti paklausias profesijas. Dauguma jau dirbančiųjų rinkosi B kategorijos vairuotojų kursus, kad galėtų būti mobilesni ir lengviau pasiektų darbą. Vienas afganistanietis mokosi kirpėjo kursuose.
Pasak J.Bražinskienės, šiuo metu galima būtų išskirti keletą afganistaniečių elgsenos krypčių darbo rinkoje: „Jie sutinka dirbti nekvalifikuotą darbą, bet nori gauti didesnį atlyginimą. Taip pat dalis stengiasi mokytis ir taip būti patrauklesni darbdaviams. Kai kurie dirba bet kokį darbą, bet siekia ateityje įsidarbinti pagal įgytą aukštąjį išsilavinimą ar darbo patirtį savo gimtojoje šalyje. Visgi didžiausios kliūtys tiems, kurie nemoka anglų kalbos. Tačiau nemažai jų stengiasi mokytis lietuvių“.
Kaune šiuo metu aktyviai darbo ieško du afganistaniečiai, o penkios moterys baigė siuvėjų kursus, ir Užimtumo tarnybos specialistai intensyviai ieško darbdavių, kurie jas įdarbintų. Vienas klientas gavo savo diplomo kvalifikacinį patvirtinimą, jau pateikė ir pažymėjimus apie išlaikytus lietuvių kalbos A1 ir A2 lygius. Šiuo metu jis pasirašė savanorystės sutartį su Kauno klinikomis ir ten dirba kartą per savaitę.
Kiti afganistaniečiai dirba keliose skirtingose įmonėse – gamybos įrenginių operatoriais, automatinių staklių programuotojais, mechanikais. Daugumos jų darbas pamaininis. Vienas klientas įsidarbino eksporto vadybininku vienoje didžiausių šalies įmonių – „Kauno grūduose“.
Kauno departamento psichologė Renata Ševerenkienė pastebi, kad vyresni šeimų nariai didelį dėmesį skiria vaikų išsilavinimui: „Siekia, kad jie mokytųsi, lankytų darželius, įgytų profesiją ar studijuotų aukštosiose mokyklose. Vienas atvykusių jau studijuoja verslo ekonomiką Vytauto Didžiojo universiteto magistrantūroje. Taip pat svarbu pažymėti, kad visose šeimose yra dirbančių, nesistengiama gyventi iš valstybės skiriamos pašalpos“.
Klaipėdoje buvo registruota 4 vaikus auginanti afganistaniečių šeima. Nors motina dėl vaikų priežiūros dirbti negali, bet intensyviai mokosi lietuvių kalbos. Kovo mėnesį įsidarbino ir jų septyniolikmetis sūnus, šiuo metu dirbantis pagal individualios veiklos pažymą. Tėvas, kelis mėnesius dirbęs greitojo maisto ruošėju, šiuo metu įsidarbino elektros inžinerijos techniku.
