Didesnė terminuotai įsidarbinančių moterų dalis – ilgalaikis reiškinys. Net iki pandemijos, kai 2017-2019 m. terminuotų darbų mažėjo, moterų grupėje šis mažėjimas buvo lėtesnis nei vyrų. Per pandemiją darbo rinkoje vėl padaugėjo tokių darbų dėl sąlygotų neapibrėžtumų ir suvaržymų. Ir nors labiau paaugo vyrų, pradėjusių dirbti terminuotai, skaičius, bet jis neperkopė 10 proc. ribos. Tuo tarpu moterų siekė beveik 15 proc.
„Moterų užimtumo tvarumo problemas rodo ne tik didesnė terminuoto įsidarbinimo dalis, bet ir grįžimo į darbo rinką po nedarbo laikotarpio trukmė. Pernai moterys darbo ieškojo mėnesiu ilgiau nei vyrai“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J.Zemblytė.
Iš devyniolikos veiklos sričių tik penkiose moterys po nedarbo laikotarpio įsidarbino greičiau nei vyrai. Tai – švietimo, viešojo valdymo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, kitos aptarnavimo, finansinės ir draudimo veiklos.
Pasak J.Zemblytės, apie ryškesnius įsidarbinimo trukmės skirtumus moterų naudai galima kalbėti tik švietimo ir viešojo valdymo srityse. Čia moterys pradėjo dirbti mėnesiu greičiau nei vyrai. Trukmės atžvilgiu panašiai įsidarbinama finansinės ir draudimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse.
Moterų įsidarbinimo trukmė ilgesnė nei vyrų visose amžiaus grupėse. Mažiausias skirtumas fiksuotas jaunimo iki 29 metų grupėje, kur moterims įsidarbinti prireikė 21 dienos daugiau nei vyrams.
Didžiausias skirtumas buvo 30-39 m. amžiaus grupėje – moterys beveik 2 mėnesiais (59 d.) ilgiau nei vyrai ieškojo darbo. Iš dalies tai sąlygojo paslaugų sektoriaus įmonių, kuriose daugiau dirba moterų, veiklos ribojimai pandemijos metu ir jų prisiimami įsipareigojimai šeimai.
Tarp kvalifikacinių grupių (specialistų, paslaugų darbuotojų, kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų) greičiau nei vyrai pernai įsidarbino tik vyresnės 50+ amžiaus moterys nekvalifikuotam darbui.
