Gruodžio 1-ąją šalyje buvo 266,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 15,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, šis rodiklis išaugo 7,1 proc.
Lapkričio 7-ąją paskelbto antro karantino pasekmės darbo rinkoje kol kas nėra fiksuojamos, o situacija labiau panaši į tą, kuri vyravo birželio mėnesį pasibaigus pirmajam karantinui. Ir besikreipiančių į Užimtumo tarnybą darbo neturinčių asmenų (25,5 tūkst.), ir laisvų darbo vietų (29,4 tūkst.) lapkritį registruota panašiai kaip birželį, kai buvo atitinkamai 28 tūkst. ir 27,1 tūkst.
„Baigiantis pirmajam tris mėnesius trukusiam karantinui, įmonės jau buvo įvertinusios susiklosčiusią situaciją, darbo funkcijas, gamybos ar paslaugų apimtis, pertvarkiusios veiklos procesus ir pradėjusios veikti naujoje realybėje. Galima sakyti, įveikta šoko terapija, ir įmonės transformavosi", – aiškino Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Jurgita Zemblytė.
Verslai, kurių veikla dabar yra sustabdyta arba apribota, bendradarbiauja su įmonėmis, kuriose Kalėdų laikotarpiu darbų apimtys išauga kelis kartus ir laikinai nuomoja savo darbuotojus. Pasak J.Zemblytės, įtakos turi ir tai, kad antras karantinas iki šiol buvo palyginti švelnesnis, iš karto įsijungė anksčiau sukurti valstybės finansinės paramos mechanizmai.
Užimtumo tarnyba spalį ir lapkritį fiksavo darbo rinkos stabilizavimosi tendencijas. Nuosekliai mažėja per mėnesį besikreipiančių naujų klientų skaičius. Palyginti su rugsėju, kai darbo neturinčių asmenų dalis išaugo iki 36,9 tūkst., vėliau kas mėnesį naujų darbo neturinčių asmenų buvo vidutiniškai 17 proc. mažiau. Lapkritį į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 25,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 5,6 tūkst. arba 18 proc. mažiau nei spalį.
Visgi antroji pandemijos banga koreguoja įmonių pasitikėjimą šalies ekonomika ir lūkesčius. Optimistines vasaros nuotaikas, kai darbdaviai registravo 40 tūkst. darbo pasiūlymų, pakeitė neaiškumo pozicija. Tik nedidelė jų dalis aktyviai ieško naujų darbuotojų, todėl gerokai sumažėjo darbo pasiūlymų – 20,9 proc. lapkritį, palyginti su spaliu. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 29,4 tūkst. laisvų darbo vietų.
Anot Užimtumo tarnybos, ryškėja vis didesni sektorių veiklos skirtumai. Sunkumai toliau slegia kelionių agentūras, viešojo maitinimo, viešbučių verslą. Kiti per pandemiją klesti – siuntų pristatytojai, maisto užsakymo platformos ir pan. Daugiausia darbo pasiūlymų lapkričio mėnesį registruota krovikams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, valytojams, pardavėjams, pakuotojams, lengvųjų automobilių, furgonų, taksi vairuotojams, siuvėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams.
Įmonių nuotaikų pokyčius ir sunkumus patvirtina duomenys dėl asmenų įsidarbino. Lapkritį tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams užimtumas suteiktas 30,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų, t. y. 14,3 tūkst. (31,9 proc.) mažiau, palyginti su spaliu.
„Net įvertinant darbo rinkos sezoniškumo aspektą, ar tai, kad dalis darbo neturinčių asmenų nesiima pirmo pasitaikiusio darbo ir naudodamiesi valstybės skiriama finansine parama laukia savo sektorių bei profesijų atsigavimo, galima daryti prielaidą, kad toks įsidarbinimo kritimas yra paskelbto antro karantino pasekmė. Kai neaišku, kiek truks karantinas, ar jis bus griežtinamas, ar bus užsakymų įmonių paslaugoms, prekėms, sunku priimti ilgalaikius įsipareigojimus įdarbinant naujus žmones", – sakė Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J.Zemblytė.
