„Nuo pirmojo karantino paskelbimo praėjus dvejiems metams, registruotas nedarbas beveik grįžo į priešpandeminį lygį. Darbo rinkoje šiuo laikotarpiu įvyko nemažai pokyčių: išpopuliarėjo nuotolinis darbas, pakito darbo ieškančiųjų prioritetai, išaugo reikalavimai darbo vietai bei darbdaviui. Daug pasikeitimų ir iššūkių atnešusi pandemija padarė įtaką ir ieškomų darbų pasirinkimui,“ – sakė Gytis Darulis, Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, labiausiai išaugo vadovaujančio darbo ieškančių asmenų skaičius – vadovo darbo pageidauja 1,2 tūkst. arba trečdaliu daugiau bedarbių nei prieš dvejus metus. Norinčių tapti administracijos direktoriais ar įstaigos vadovais skaičius šiuo metu – du kartus didesnis nei prieš prasidedant pandemijai.
Labiausiai vadovo darbo ieškančių asmenų daugėjo tarp jaunimo iki 29 m. ir neturinčių profesinio pasirengimo. Vadovo darbo šiandien pageidauja 69,9 proc. daugiau jaunų bedarbių nei prieš pandemiją ir 72,2 proc. daugiau darbo ieškančių asmenų, kurie nėra įgiję nei profesinio, nei aukštojo universitetinio ar koleginio išsilavinimo.
G.Darulis teigė, kad jaunuoliai savo ateitį sieja su ambicingesniais karjeros planais ir pasižymi didesne saviverte: „Jiems patrauklesnis darbas biuruose (specialisto ir įstaigų tarnautojo pareigos) ar darbai aptarnavimo sektoriuje studijų metu. Kita vertus, laisvų darbo vietų vadovams skaičius 2021 m. augo gerokai mažiau nei kvalifikuotiems ar nekvalifikuotiems darbininkams bei specialistams. Tad net jaunuoliai, turintys vadovavimo patirties ar tinkamą išsilavinimą, susidūrė su mažesnėmis galimybėms realizuoti savo karjeros planus“.
Didžiausias šuolis per dvejus metus tarp pageidaujančių tapti vadovais fiksuotas tarp ilgalaikių bedarbių. Dabar jų – dvigubai daugiau. Šioje grupėje mažiausiai padaugėjo norinčiųjų dirbti nekvalifikuotą darbą.
Palyginus su pandemijos pradžia, šiandien mažiau Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų ieško kvalifikuoto darbininko ar įrengimų bei mašinų operatoriaus darbo. Tokių pozicijų ieškančių asmenų šiandien – 0,9 tūkst. arba 2,5 proc. mažiau nei prieš pandemijos protrūkį.
Labiausiai kvalifikuoto darbininko ar operatoriaus darbo ieškančiųjų mažėjo jaunimo grupėje (-14,4 proc.). Mažiau tokio darbo pageidauja ir 30-49 m.
bedarbiai (-6,1 proc.). Tačiau vyresnių nei 49 metų asmenų, norinčių tokio darbo, šiandien yra daugiau nei prieš dvejus metus (+6 proc.).
Šiuo metu darbo ieškantys asmenys rečiau renkasi tokias pozicijas kaip tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, darbininkas aukštybininkas, kelio darbininkas, medienos apdirbimo staklių operatorius, medkirtys, šaltkalvis remontininkas, pastatų apšiltintojas, kvalifikuoto apželdinimo darbininkas, automobilio krautuvo vairuotojas, suvirintojas dujomis ir elektra, plataus profilio statybininkas.
„Nekvalifikuoto darbo ieškančių bedarbių skaičius pasikeitė mažiausiai – jų tik 0,2 proc. daugiau nei prieš pirmąjį karantiną. Sumažėjo nekvalifikuoto darbo ieškančių vyrų ir asmenų iki 50 metų. Tačiau padaugėjo nekvalifikuoto darbo ieškančių moterų ir vyresnių nei 50 m. asmenų“, – komentavo G.Darulis.
Tarp nekvalifikuoto darbo ieškančiųjų labiausiai sumažėjo pageidaujančių dirbti virėjų padėjėjais, pagalbiniais virtuvės darbininkais, krovikais, kiemsargiais, viešbučių kambarinėmis, nekvalifikuotais gyvulininkystės ūkio darbininkais. Tačiau išaugo norinčiųjų dirbti pakuotojais (rankomis), rūbininkais, budėtojais, nekvalifikuotais pastatų statybos darbininkais.
Specialisto darbo ieško kiek daugiau nei dešimtadaliu (14,8 proc.) daugiau asmenų, nei prieš pandemiją. Labiausiai padaugėjo norinčių įsidarbinti administracijos sekretoriaus, apskaitininko padėjėjo, dailininko ir fotografo pozicijose.
