2022-aisias paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo 2,3 karto daugiau klientų nei užpernai. Ypatingai didelį dėmesį parodė užimti darbo rinkos dalyviai, norėję keisti kvalifikaciją ar įgyti kompetenciją.
Tačiau susigundę galimybe įgyti paklausią specialybę, ne visi Užimtumo tarnybos klientai baigė mokymus.
„Daliai žmonių pritrūko motyvacijos ar gebėjimų. Todėl šiais metais nusprendėme skirti daugiau dėmesio klientų informavimui, motyvacijos vertinimui ir įsipareigojimų vykdymui. Tikimės, kad šia informacija su savo klientais ateityje efektyviau dalinsis ir mokymo teikėjai“, – sakė Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
Pernai dalyvavimą paramos mokymuisi priemonėse nutraukė 390 Užimtumo tarnyboje registruotų klientų, turinčių bedarbio statusą. Didžioji dalis buvo pasirinkę profesinį mokymą (306), aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ar kompetencijas (35), pameistrystės programas (20). Visi kvalifikacijų ir kompetencijų pripažinimo priemonės dalyviai egzaminus išlaikė sėkmingai.
Liepą atsiradus galimybei dirbantiems žmonėms gauti įvairesnių paramos mokymuisi priemonių finansavimą, mokslų iki šių metų kovo 1 d. nebaigė 23 klientai, pasirinkę aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ar kompetencijas. Pasirinkusieji kitas priemones jas sėkmingai užbaigė.
V.Kamandulienė priminė, kad kiekvienas užimtumo pokytis turi būti gerai apgalvotas: „Dažnai klientai nori rinktis populiarias profesijas, vilioja dideli atlyginimai, karjeros galimybės. Bet tik pradėję mokytis supranta, kad reikėjo daugiau sužinoti apie specialybę, pasikonsultuoti su karjeros konsultantais, įvertinti savo pomėgius ar gebėjimus.“
Pretenduojantieji į Užimtumo tarnybos paramą mokymuisi taip pat turėtų suprasti ir prioritetus, kaip skirstomos lėšos.
Visų pirma reikia užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Poreikis mokytis turi būti aptartas kartu su konsultantu bei įrašytas į individualų užimtumo veiklos planą. Kai norinčių dalyvauti paramos priemonėse yra daugiau nei yra numatyta vietų, dalyviai atrenkami pagal specialiuosius kriterijus.
Pretendento į paramą galimybes lemia keli prioritetai.
Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemonėje gali dalyvauti vidutinių įsidarbinimo galimybių darbo ieškantis žmogus pagal profesiją, patenkančią į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Kitas labai svarbus prioritetas – trišalė sutartis, pasirašyta kandidato, darbdavio ir Užimtumo tarnybos. Profesinio mokymo, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį, neformalaus suaugusiųjų švietimo priemonėse – vidutinių arba ribotų įsidarbinimo galimybių darbo ieškantis asmuo, turintis darbdavį, kuris po mokymų mažiausiai 6 mėnesius įsipareigoja įdarbinti jauną specialistą. Dar daugiau galimybių turi tie, kurie renkasi profesiją, patenkančią į trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
Nuolat augant darbo ieškančių asmenų, kurie domisi galimybe dalyvauti Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje, skaičiui yra išskirti šie kriterijai - trišalė darbo sutartis svarbus prioritetas tiek bedarbio statusą turintiems asmenims, tiek ir užimtiems asmenims. Pastarieji priemonėje galėtų dalyvauti ir turėdami dvišalę sutartį tais atvejais, kada jų darbdaviai yra reorganizuojami arba restruktūrizuojami, arba kada gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio (šiuo metu 1260 Eur).
„Jei ir po šių prioritetų vertinimo lieka keli pretendentai, norintys dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse, pirmenybę turi tas, kuris niekada nedalyvavo jose arba yra ilgesnį laiką registruotas Užimtumo tarnyboje. Tokiu būdu siekiame atrinkti klientus, kuriems taikomos priemonės yra viena esminių sąlygų siekiant naujo užimtumo“, – sakė V.Kamandulienė.
Prioritetai taip pat taikomi ir kitoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms tais atvejais, kada vertinimo metu yra daugiau priemonėje ketinančių dalyvauti darbo ieškančių asmenų.
