Šiuo metu daugiausiai ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų (202), pradinio ugdymo (53), ikimokyklinio ugdymo pedagogų (83), specialiųjų poreikių mokinių mokytojų (79), kiti darbo pasiūlymai – profesijos mokytojams, neformaliojo švietimo mokytojams ir kt.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, darbo pasiūlymų skaičius ūgtelėjo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams (atitinkamai – 22 ir 13), palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ikimokyklinio ugdymo pedagogams darbo pasiūlymų pasirinkimas sumažėjęs šiuo metu skelbiama 26 laisvomis darbo vietomis.
„Svarbiausių mokomųjų dalykų mokytojų poreikis, kaip ir ankstesniais metais, mokyklose nemažėja. Pedagogų rinkoje stebime ryškų profesinį ir teritorinį neatitikimą: darbo pasiūloje – perteklius muzikos, sporto atstovų, o paklausoje dominuoja tiksliųjų ir kalbų mokslų specialistai. Pagrindinių disciplinų pedagogų ypač trūksta sostinės ir uostamiesčio mokykloms“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Dabar Vilniaus mokykloms reikalingi 44 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, kiek mažiau – 23 Klaipėdos mokykloms. Šiuo metu specialiųjų poreikių mokinių mokytojai paklausūs Vilniuje (22) ir Kaune (11), ikimokyklinio ugdymo – vėlgi daugiausiai Vilniuje (14) ir Kaune (12), o pradinio ugdymo 9 mokytojų trūksta sostinėje, po 7 – Kaune ir Vilniaus rajone.
Šalyje matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros disciplinų mokytojai turi didžiausią paklausą – jiems šiuo metu atitinkamai siūlomos 36 ir 22 darbo pozicijos. Taip pat ieškoma 15 anglų kalbos, 10 informatikos, 9 fizikos, 7 chemijos, 6 biologijos, 6 istorijos ir kt. pedagogų. Sostinės mokykloms reikia 7 matematikos, 4 lietuvių kalbos ir literatūros, 4 fizikos, 3 chemijos, 3 informatikos ir kt. mokytojų.
G.Sinkevičės teigimu, darbo pasiūloje – priešingas vaizdas: „Daugiausiai darbo ieško ne pagrindinių disciplinų mokytojai, o kūno kultūros, dailės ir muzikos specialistai. Vos po keletą registruotų klientų pageidauja dirbti fizikos ar IT mokytojais. Besirenkantiems pedagogines studijas aiškus signalas, kokią pedagoginę kryptį reikėtų rinktis, kad ateityje darbo pasirinkimas būtų lengvesnis“.
Rugpjūčio pradžioje Užimtumo tarnyboje daugiausiai registruota pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų – 665. Trečdalis jų norėtų įsidabinti įsidarbinti kūno kultūros (85), dailės (68), muzikos (71) mokytojais. Anglų kalbos mokytojais norėtų dirbti 99 asmenys, istorijos – 46.
Norinčių dirbti pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojais – daugiausiai didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 205, Kaune – 90, Klaipėdoje – 42. Sotinėje daugiausiai norinčių įsidarbinti anglų kalbos (29), muzikos (26), istorijos (19), dailės (17), kūno kultūros (16) mokytojais.
Pasak G.Sinkevičės, pedagogų niša užimta mažesniuose miestuose ir atokesnėse vietovėse, kai nėra nei darbo ieškančių, nei laisvų darbo vietų.
Nė vieno pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo nėra registruota Kalvarijos, Kupiškio r., Rietavo, Birštono, Neringos savivaldybėse. Tokio darbo ieško po vieną asmenį ieško Biržų r., Lazdijų, Rokiškio r., Trakų r. savivaldybėse.
Pradinio ugdymo mokytojo darbo ieško 202 asmenys, iš jų – daugiausiai Vilniuje (59) ir Kaune (29). Ikimokyklinio ugdymo – 331 pedagogai, daugiausiai Vilniuje (94) ir Kaune (47).
