Šalyje šis regionas išsiskiria vienu mažiausių nedarbu, kuris siekia 8,8 proc., kai bendras šalyje – 9,1 proc. Darbo ieško 14,3 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Darbdaviai per septynis mėnesius apskrityje įregistravo 13,1 tūkst. laisvų darbo vietų, vidutiniškai 1,9 tūkst. per mėnesį. Kas antra laisva darbo vieta – Šiaulių mieste.
Registruotos darbo jėgos pasiūlos ir paklausos analizė rodo, kad šių metų pirmąjį pusmetį apskrityje labiausiai trūko maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, elektros inžinerijos technikų, sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų, statybininkų montuotojų, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojų, metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, darbininkų izoliuotojų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių.
„Regione turime skirtingas situacijas atskirose teritorijose, ir užimtumo sprendimai nėra vienodi. Jei vienose (Joniškis, Pakruojis) gyventojų užimtumas pastaraisiais metais padidėjo, tai kituose rajonuose (Akmenės, Kelmės, Radviliškio ir Šiaulių rajono) išliko pakankamai žemas dėl silpnesnio nedirbančių žmonių pasirengimo darbo rinkai – čia daugiau neturinčių profesinio pasirengimo, labiau aktuali motyvacijos ir mobilumo stoka. Šiems klientams paslaugos bei priemonės teikiamos ilgiau ir jos kompleksiškesnės“, – teigė Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo direktoriaus patarėja Daiva Čiegienė.
Apskrityje mažiausias registruotas nedarbas Šiauliuose (7,4 proc.) – tai žemiausias rodiklis tarp šalies didžiųjų miestų. Daugiausiai darbo neturinčių asmenų – Akmenės rajone (14 proc.). Kelmėje siekia 10,5 proc., Šiaulių ir Radviliškio rajonuose – po 9,4 proc., Joniškio – 7,8 proc., Pakruojo – 7,5 proc.
Moterys Šiaulių apskrityje sudaro didžiąją klientų dalį – net 56,3 proc., palyginti su kitomis apskritimis, ypač išsiskiria Mažeikių savivaldybė, kur moterų nedarbas regione perkopė 60 proc. Moterų nedarbas gerokai viršija šalies vidurkį (52,8 proc.).
Pasak D.Čiegienės, moterų mažesnį aktyvumą darbo rinkoje sąlygoja ūkio veiklos, labiau susijusios su „vyriškoms“ profesijoms, taip pat apskrityje yra daugiau kaimiškų teritorijų.
Vėlgi čia daugiau vyresnių nei 50+ asmenų (46,8 proc.) nei šalies vidurkis (42 proc.), tačiau jaunimas iki 29 metų sudaro 14,1 proc. – mažiau nei šalyje (17,4 proc.). Kas ketvirtas Šiaulių apskrityje registruotas darbo neturintis klientas – ilgalaikis bedarbis (24,7 proc.), kas devintas – turintis negalią.
Šiaulių regione mažiausiai tarp darbo neturinčių yra su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu – 11 proc., koleginiu arba aukštesniuoju – 13 proc., profesiniu – 41,6 proc. Kas trečias (34,4 proc.) Užimtumo tarnyboje registruotas asmuo neturi profesinio pasirengimo. Nekvalifikuoto darbo ieško daugiau nei pusė Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų – 54,3 proc., kai šalyje – 39,1 proc.).
Apskrities darbdaviai daugiau nei pusę (54,9 proc.) laisvų darbo vietų pateikė vidutinės kvalifikacijos darbo ieškantiems asmenims. Daugiausiai – parduotuvių pardavėjams, virėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vežėjams, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams, siuvėjams, variklinių transporto priemonių mechanikams ir taisytojams, statybininkams.
Aukštos kvalifikacijos darbo pasiūlymai sudaro apie septintadalį Užimtumo tarnyboje skelbtų laisvų darbo vietų (14,8 proc.). Geriausios įsidarbinimo galimybės reklamos ir rinkodaros specialistams (daugiausiai pardavimo ir logistikos vadybininkams), jaunesniesiems socialiniams darbuotojams, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, buhalteriams, administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams.
Nekvalifikuotam darbui skirta 30,3 proc. laisvų darbo vietų. Daugiausiai – krovikams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkams, virtuvės pagalbininkams.
Darbo skelbimų daugiausiai registruota iš apdirbamosios gamybos, prekybos, statybos, žemės ūkio bei administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančių įmonių. Užimtumo tarnybos informacinėje laisvų darbo vietų platformoje daugiausiai pateikė „Biuro“, „Palink“, „NMF Porolon“, „Baltic Champs“, „Dicasos paslaugos“,„Brostos keliai“, „Marino personalas“, „Frilux“ , MAXIMA LT ir „Ecoservice projektai“.
Vasarą registruotuose darbo pasiūlymuose Šiaulių apskrityje nurodomas vidutinis darbo užmokestis – 1214 Eur/mėn. prieš mokesčius. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis siūlytas bendrosios praktikos gydytojams (2,9 tūkst. Eur/mėn.), IT ir ryšių paslaugų vadovams (2,9 tūkst.), statybininkams montuotojams (kelininkams, pastolininkams ir pan., 2,6 tūkst.), gydytojams odontologams (2,3 tūkst.), gydytojams specialistams (2,1 tūkst.), sistemų analitikams (2,1 tūkst.), pardavimo ir rinkodaros vadovams (2,1 tūkst.), gręžinių gręžėjams (2 tūkst.).
Mažiausias darbo užmokestis (minimalus arba iki 10 proc. didesnis nei minimalus) siūlytas apklausų atlikėjams, apsaugos darbuotojams, kioskų ir turgaviečių pardavėjams, bitininkams, dirbinius iš medienos, vytelių ir panašių medžiagų gaminantiems amatininkams.
Už nekvalifikuotą darbą darbo užmokestis – 973 Eur/mėn. prieš mokesčius, iš jų didžiausias – langų plovėjams ir nekvalifikuotiems pastatų statybos darbininkams, mažiausias – skalbėjams ir lygintojams (rankomis).
2022 metų pradžioje Šiaulių apskrityje nuolatinių gyventojų buvo daugiau 258,6 tūkst.
