Dabar šiuos žmones aptarnauja 110 atvejo vadybininkų, kurie koordinuoja socialinių partnerių teikiamas paslaugas ir padeda ieškoti sprendimų. Prognozuojama, kad tokių paslaugų poreikis tik didės.
12,4 proc. – tiek žmonių Užimtumo tarnyboje gegužės pradžioje buvo registruoti besirengiančio darbo rinkai statusu. 25,5 tūkst. klientų susiduria su socialinių įgūdžių ir motyvacijos trūkumu, slaugo artimuosius, dėl susisiekimo trikdžių negali pasiekti darbdavių. Žalingi įpročiai ir skolos slegia nedidelį procentą (4,8 proc.) darbo rinkai besirengiančių asmenų, bet reikalauja daugiausia tikslinės pagalbos.
Pernai įsigalioję Užimtumo įstatymo pakeitimai pakeitė tradicinį klientų aptarnavimo modelį. Po išsamaus įsidarbinimo galimybių vertinimo įdarbinimo konsultantai klientams gali pasiūlyti du paslaugų paketus: darbo paiešką arba pagalbą šalinant kliūtis užimtumui.
„Ilgametė klientų aptarnavimo patirtis parodė, kad visų klientų situacija skiriasi. Didžioji dalis savarankiškai ieško darbo ir geba tapti savo karjeros šeimininkais, o Užimtumo tarnybos specialistas tampa patarėju ar pagalbininku. Bet yra tokių klientų, kurie nebemato savęs darbo rinkoje dėl pačių susikurtų įsitikinimų arba dėl kitų aplinkybių, atitolinančių juo nuo galimybės įsidarbinti“, – sakė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
Užimtumo tarnyboje vystomas atvejo vadybos principas leidžia socialiai pažeidžiamiems klientams planuoti ir teikti individualizuotas paslaugas. Specialistai, dirbantys su darbo rinkai besirengiančiais asmenimis, vertina jų galimybes ir poreikius bei organizuoja pagalbos paslaugų teikimą su socialiniais partneriais.
Įprasta įdarbinimo konsultanto konsultacija trunka apie 15 minučių, o atvejo vadybininkai vienam klientui skiria ne mažiau nei 45 minutes. Tokių pokalbių metu svarbu išaiškinti poreikius ir galimybes, kartu ieškoti sprendimų, aptarti suplanuotas paslaugas.
Daugiau nei pusė darbo rinkai besirengiančių asmenų (56,4 proc.) stokoja socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti. Ketvirtadalis (25,7 proc.) susiduria su susisiekimo problemomis, nes gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo ekonominių centrų.
Anykščiuose dirbantis atvejo vadybininkas Donaldas Vaičiūnas darbo dieną pradeda nuo konsultacijų su kolege Rūta Ščerbakoviene.
„Klientų problemos – jautri informacija, kurią išklausome ir kartu ieškome sprendimų. Svarbiausia šiame darbe pasiūlyti pagalbą, kurią klientas priimtų“, – sakė R.Ščerbakovienė.
Empatija, įsiklausymas, susitarimas – būtinos savybės atvejo vadybos darbe. Socialinių partnerių tinklas visuose šalies regionuose plečiasi. Siekiama, kad klientai pripažintų tokių paslaugų poreikį ir sutiktų gauti pagalbą. Tačiau ne visada tik socialiniai partneriai gali padėti.
Pavyzdžiui, slaugantiems artimuosius siūlomos asmeninio asistento paslaugos priimamos ne visada.
„Pastebime, kad tokia pagalba daliai klientų – užkoduota nesėkmė. Sergantieji dažnai patys priešinasi svetimo žmogaus atėjimui į namus, o juos slaugantys artimieji nepasitiki specialistų kompetencijomis. Tuomet patys pasiūlėme išeitį – mokytis slaugytojo padėjėjo programoje, kuri ne tik suteiks papildomų žinių, bet užtikrins paklausią specialybę ateityje“, – sakė Donaldas Vaičiūnas.
Požiūrį į užimtumą padeda keisti ir regionuose kartu su vietos savivalda vystomos užimtumo didinimo programos. Vasaros sezono metu klientai gali dirbti terminuotus darbus, kurie skatina socialinį bendravimą, didina pasitikėjimą savimi ir skatina ilgalaikį įsitvirtinimą užimtumo srityje.
„Atvejo vadyba keičia požiūrį į Užimtumo tarnybą, bet visada išlieka rizika, kad jautresniam žmogui prireiks daugiau laiko suprasti pasikeitusį aptarnavimo procesą. Nepakanka tik bazinės konsultacijos, nes kiekvienas atvejis ir klientas individualus. Visgi svarbiausia, kad pagalbą pokyčiams turi priimti pats žmogus“, – pridūrė R.Ščerbakovienė.
