Liepą darbdaviai paskelbė 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,5 tūkst. (9,7 proc.) daugiau nei birželį. Darbo pasiūlymų pateikta 2 tūkst. (13,7 proc.) daugiau nei praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu.
„Darbuotojų poreikis ūgtelėjo daugelyje sektorių, palyginti su birželiu: aktyviau darbuotojų ieškojo apdirbamosios gamybos, žemės ūkio, statybos, transporto ir saugojimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, administracinės ir aptarnavimo veiklos veiklą vykdančios įmonės. Daugiausiai nuo metų pradžios laisvų darbo vietų skelbta švietimo bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose (atitinkamai – 900 ir 500)“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Mažiau darbo pasiūlymų skelbta apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, kasybos ir karjerų eksploatavimo, vandens tiekimo ir nuotekų valymo sektoriuose, t. y. srityse, kur darbuotojų paieška ir samda įprastai suaktyvėja šiltojo sezono pradžioje, o vėliau nuslūgsta.
-
Nutekino jūsų asmens kodą, adresą ar telefono numerį? Teisininkas atskleidė, ar galima gauti kompensaciją
-
Nepasimokė: paaiškėjo, kad Užimtumo tarnybos darbuotojai klientų duomenis nutekino ne tik liepą, bet ir birželį
-
Kojinių gamintoja „Sparta Textile“ atleidžia dalį darbuotojų ir keliasi iš Vilniaus: paaiškino, kas vyksta
Daugiausiai darbuotojų ieškota Vilniuje – įregistruota 3,9 tūkst. laisvų darbo vietų, Kaune – 2,3 tūkst. ir Šiauliuose – 1,5 tūkst.
Pasak J.Zemblytės, ūgtelėjo ir įsidarbinimų skaičius. Liepą dirbti pradėjo 17 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 3,5 proc. daugiau nei birželį, tačiau mažiau nei per mėnesį įsidarbindavo kovo-gegužės laikotarpiu. Įsidarbinusių skaičius augo 39 iš 60 savivaldybių.
Įdarbinimas padidėjodaugelyje veiklos sektorių – statybos, žemės ūkio, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, administracinės ir aptarnavimo veiklos, informacijos ir ryšių, apdirbamosios gamybos.
8,7 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų pasirinko veiklą pagal verslo liudijimus – 900 (12 proc.) daugiau nei birželį ir panašiai tiek, kiek kovo–gegužės laikotarpiu. Palyginti su praėjusių metų liepos mėnesiu, pradėjusių dirbti su verslo liudijimais skaičius nepakito. Dar 1,2 tūkst. pradėjo dalyvauti užimtumo priemonėse, skirtose paskatinti ir palengvinti grįžimą į darbo rinką (pasinaudojo parama mokymuisi ar judumui, įdarbinti subsidijuojant ir pan.).
Nepaisant padidėjusios darbuotojų paklausos, tebesitęsiant atostogų metui darbo ieškantys nėra tokie aktyvūs kaip kitu metų laiku, todėl vidurvasarį registruotas nedarbas didėjo 0,1 proc. punkto iki 8,6 proc. Rugpjūčio 1 d. šalyje registruota 156,5 tūkst. bedarbių – 1,2 proc. (1,8 tūkst.) asmenų daugiau nei prieš mėnesį.
„Registruoto nedarbo didėjimas vidurvasarį atspindi darbo rinkai būdingus sezoninius svyravimus – pastaruosius trejus metus liepą taip pat fiksuotas nedidelis nedarbo augimas, palyginti su birželiu“, – atkreipė dėmesį Užimtumo tarnybos atstovė.
Registruoto nedarbo rodikliai liepą didėjo 23 iš 60 savivaldybių, mažėjo – 28, išliko nepakitę – 9 savivaldybėse. Labiausiai registruotas nedarbas didėjo Lazdijų r. (0,5 proc. punkto), Kauno m. ir Mažeikių r. (po 0,4 proc. punkto) bei Klaipėdos m. ir Neringos (po 0,3 proc. punkto) savivaldybėse.
Moterų registruotas nedarbas šalyje didėjo 0,2 proc. punkto ir siekė 8,9 proc., vyrų – 8,3 proc. Registruotas nedarbas vyresnių nei 50 m. asmenų grupėje mažėjo 0,1 proc. punkto iki 10 proc., o jaunuolių iki 24 m. nedarbas padidėjo 0,6 proc. punkto (iki 6,9 proc.).
Palyginti su situacija prieš metus, registruotas nedarbas išliko nepakitęs – 8,6 proc.
