Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Užimtumo tarnybos komandoje – nuo karo pasitraukusios ukrainietės

Į ukrainiečių registracijos centrą Vilniuje atvykusius ir galimybių įsidarbinti ieškančius šios šalies žmones pasitinka jų gimtoji kalba. Šią savaitę centre pradėjo dirbti net trys jų tautietės: Julija, Viktorija ir Karina, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime spaudai.
Užimtumo tarnybos darbuotojos ukrainietės
Užimtumo tarnybos darbuotojos ukrainietės / Užimtumo tarnybos nuotr.

Užimtumo tarnyba priėmė į darbą ir daugiau ukrainiečių, kurios konsultuoja kitų šalies miestų pabėgėlių centruose. Naujosios darbuotojos anksčiau yra dirbusios Ukrainos socialinės rūpybos skyriuose ir kitose panašiose įstaigose, todėl turi reikalingos patirties.

„Labai džiaugiamės jų pagalba. Dabar ukrainiečiai, kurie laukia, kol juos aptarnaus mūsų specialistai, bendrauja su savo tautietėmis, jos paaiškina, kaip pildyti formas, kokių darbų ir sąlygų tikėtis. Taip pat vėliau skambina naujai užregistruotiems klientams ir pateikia darbo pasiūlymų“, – pasakojo Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Bražinskienė.

Julija ir Viktorija į Lietuvą atvyko iš Dnipro krašto, tačiau jų istorijos – skirtingos. Vienija buvusi veikla: gimtojoje šalyje jos dirbo valstybės įstaigose, todėl ši patirtis buvo įvertinta ir mūsų šalyje.

Julijos tėvai liko Ukrainoje, o sūnų teko ilgai įkalbinėti, vaikas nenorėjo išvykti iš tėvynės. Moterys pasakojo, kad prasidėjus karui kurį laiką jos dar dirbo, tačiau situacija kasdien vis blogėjo. „Kaukiant sirenoms ir skraidant lėktuvams buvo sunku susikaupti. Galiausiai visos elektroninės sistemos nustojo veikti, – prisiminimais dalijosi Julija. – Supratau, kad teks išvykti, ieškotis prieglobsčio ir darbo. Čia atvykusi pirmąją savaitę stengiausi nurimti, pailsėti, bet greitai supratau, kad dar ne laikas būti namų šeimininke“.

Susitikusi su Užimtumo tarnybos specialistais Julia gavo pasiūlymą prisijungti prie komandos. Draugiška ir komunikabili moteris greitai apsiprato. Dabar ji kasdien nuo 8 ryto iki 17 vakaro darbuojasi pabėgėlių registracijos centre, padeda Ukrainos gyventojams suprasti procedūras, pristato planuojamus susitikimus su darbdaviais. Sūnus lanko mokyklą, o Julija jau geba šypsotis ir nepaliauja dėkoti Lietuvai.

Viktorija negirdėjo sirenų, nematė karo Ukrainoje, bet išvykusi atostogų į užsienį, nebeturėjo, kur grįžti. Nebuvo aišku, ar namai dar nesugriauti, ar artimieji sveiki. Dnipro užimtumo tarnyboje dirbusi ukrainietė greitai suprato, kuo gali būti naudinga Lietuvoje. „Jau dvi dienas dirbu Ukrainos pabėgėlių centre. Bendrauju su tautiečiais, informuoju juos apie gyvenimo ir darbo sąlygas Lietuvoje. Dalinuosi ir savo patirtimi. Artimiausiu metu pradėsiu aktyviau skambinti darbo ieškantiems ukrainiečiams, nes jaučiu jų pasitikėjimą“, – mintimis dalijosi Viktorija.

Ji pastebi, kad karo pabėgėliai iš Ukrainos neišrankūs darbams, sutinka imtis ir nekvalifikuotų, pagalbinių, sezoninių darbų, nes nori kuo greičiau būti savarankiški. Tačiau reikia laiko pasirūpinti ir kitomis socialinėmis garantijomis bei kitais reikalais – nuo pastogės iki banko kortelių ir mobiliojo ryšio.

Kodėl šios moterys pasirinko Lietuvą? „Jūsų šalis visada buvo mūsų labai gera draugė, o kažkur toliau vykti nenorėjome. Gerbiame buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę, todėl žinojome, kad čia būsime saugūs“, – atsakė Viktorija.

Užimtumo tarnybos duomenimis, iki kovo 24 dienos darbą mūsų šalyje jau susirado daugiau nei 1400 ukrainiečių. Iš viso Lietuvoje jau registruota daugiau nei 30 tūkst. karo pabėgėlių iš šios šalies.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos