Inovatyvūs sprendimai padedant 60+ asmenims tęsti karjerą yra tiesiogiai susiję su Europos Sąjungos užimtumo nuostatomis padėti vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išlikti aktyviems darbo rinkoje arba į ją integruotis.
Balstogės profesinio mokymo fondas su partneriais ir Lenkijos darbdaviai parengia darbuotojo ir darbdavio galimybių bei poreikių auditą. Tiksliai išsiaiškinama, kokios pagalbos reikia konkrečiam vyresniam darbuotojui bei darbdaviui, kad jie galėtų tęsti darbo santykius.
Jau pensinio amžiaus sulaukusi Malgorzata ir toliau norėtų dirbti pardavėja „Kraska“ kepyklėlėje. Tačiau prastėjanti sveikata ir įgūdžių stoka tokius planus gali sugriauti. Trukdo ir užsienio kalbų nemokėjimas, kai tenka aptarnauti kitakalbius klientus. Nepatogumų sukelia ir sunkiau išlaikomas dėmesys.
Balstogės profesinio mokymo fondas ir kepyklėlės savininkai susivienijo, kad padėtų šiai moteriai išlikti darbingai. Su įdarbinimo specialistu ji užpildė specialų klausimyną, kuris padės įvertinti jos fizinę būklę, kompetencijas, poreikius ir darbo vietos lankstumo galimybes.
„Darbuotojai patys negali objektyviai įvertinti savijautos ir darbo įgūdžių, todėl Vokietijos partnerių parengti klausimynai ir metodologija yra darbdavio ir darbuotojo susikalbėjimo įrankis“, – pasakojo Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistas Aivaras Pranarauskas.
Projekte dalyvaujančios Lenkijos įmonės aktyviai įsitraukė į audito procesus, kad padėtų savo vyresniems darbuotojams. Įvertinami įvairūs aspektai – nuo fizinių duomenų iki socialinių komandinio darbo įgūdžių. Darbuotojas kartu su darbdaviu pasirenka, ką svarbu įsivertinti, nes skirtingose darbo vietose reikia įvairių kompetencijų ir pajėgumų.
Darbdaviai po vertinimo į darbo vietą ima žiūrėti konkretaus darbuotojo akimis – pakoreguoja jo darbo aplinką, sąlygas ar darbo laiką. Vieni – perka ergonominę kėdę, kiti – organizuoja tikslingą sveikatos patikrinimą, dar kiti – trumpina pamainos laiką.
Kaip išorės ekspertas projekte dalyvaujantis A. Pranarauskas sakė, jog vieni labiau vertina bendrą darbuotojo fizinį pasirengimą, motoriką ir pagal tai daro prielaidas, kokio sunkumo fizinį darbą jis pajėgus dirbti. Kiti analizuoja, kaip darbuotojui sekasi susitvarkyti su stresu darbo vietoje, ar pavyksta susikoncentruoti, ar išmoksta naudotis socialiniais tinklais.
Darbdavio dėmesys vyresniam darbuotojui ne tik padeda jį išlaikyti darbo rinkoje, tačiau taip yra ir motyvuojamas. Kas vyresniam atrodo kliūtis dirbti, darbdavys galbūt gali išspręsti paprastomis priemonėmis. Tarkim, baimę naudotis išmaniu kasos aparatu arba navigacija gali suvaldyti per poros valandų mokymus gautos žinios ir pasitikėjimas savimi.
Vyresniems nei 60 metų darbuotojams skirta iniciatyva padeda darbo rinkos dalyviams įvardinti daugybę iššūkių – nuo įgūdžių stygiaus iki sveikatos problemų. Vyresni darbuotojai turi specifinių poreikių – tai svarbu pripažinti ir jiems patiems, ir darbdaviams, nes tikslingas rūpestis dirbančiaisiais sumažina įtampą darbo vietoje.
Tikėtina, kad ši patirtis netrukus bus pritaikyta ir Lietuvoje. „Įvertinę rezultatus ir gerąją praktiką, ateityje ketiname ir mūsų šalyje tai įgyvendinti. Įtraukdami darbdavius, bendromis pastangomis padėtume vyresniems nei 60 metų darbuotojams išlikti ilgiau aktyviems darbo rinkoje“, – teigė Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė.
