Susitarimu dėl šalies pažangai būtinų reformų vadinamas dokumentas, be kita ko, numato siekį „pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą, užtikrinant jos tvarumą ir nuosekliai didinant viešųjų bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumą“.
Dabartinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, jog ši trišalio susitarimo nuostata reiškia pastangas, kad atsirastų daugiau sveikatos paslaugų tiekėjų ir taip didėtų paslaugų prieinamumas, tuo metu V.P.Andriukaitis aiškina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto ir kitos valstybės lėšos pirmiausia turi užtikrinti viešųjų įstaigų finansavimą ir negali būti vienodai dalijamos ir valstybinėms įstaigoms, ir privačioms, nes pastarosios paslaugas apmokestina papildomai.
Papildomas draudimas ir platesnės ES lėšų dalybos
A.Verygos teigimu, įgyvendinant minėto susitarimą nuostatą numatoma atnaujinti diskusijas dėl papildomo savanoriško sveikatos draudimo.
„Žmonės galėtų draustis papildomai, kad ten, kur yra privačios gydymo paslaugos, kur imamos priemokos už komfortą ir kitus dalykus, mažiau pasiturintys žmonės galėtų kažką sukaupę labiau rūpintis savo sveikata – tas sektorius galėtų efektyviau dalyvauti. Ir dabar tas prieinamumas išauga, kai žmonės nuėję į privačią įstaigą sumoka už kokį nors tyrimą, kurį nori greitai pasidaryti. Tada valstybinėje gydymo įstaigoje žmogui trumpiau reikia laukti, nes sutrumpėja eilė“, – BNS aiškino ministras.
Jis pabrėžė, kad papildomo draudimo objektu negalėtų būti būtinoji pagalba.
„Čia ir Finansų ministerija turi įsijungti į diskusijas, yra ir Konstitucinio Teismo sprendimai, kurių negalima pažeisti – dėl būtinosios pagalbos, yra daug niuansų, kuriuos reikia įvertinti, negalima šiaip sau paleisti tą draudimą. Yra klausimai, ar atsirastų tų, kurie norės draustis, ar jų bus pakankamai, nes jei jų bus nedaug, draudimas bus brangus“, – teigė A.Veryga.
Valstybė nevienodai skatindavo ar suteikdavo galimybes dėl europinių lėšų ir fondų privačioms bei valstybinėms įstaigoms.
Anot jo, nauja paskata steigtis privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms turėtų būti atviresnės Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų dalybos.
„Kai kur privati medicina jau yra labai pateisinusi save, ypač pirminėje sveikatos priežiūroje, yra rajonų, kur praktiškai visa šeimos medicina yra privati, tai jinai jau parodė, kad gali puikiausiai dirbti. Vienintelis priekaištas, kurį jie yra išsakę, – kad valstybė nevienodai skatindavo ar suteikdavo galimybes dėl europinių lėšų ir fondų privačioms bei valstybinėms įstaigoms. Kai kurie dalykai jau yra pajudėję, labai greitai bus paskelbti kvietimai dėl pirminės sveikatos priežiūros paslaugų vystymo ir dėl tam tikros įrangos įsigijimo – ir ten tikrai galės be jokios diskriminacijos dalyvauti visos įstaigos“, – žadėjo ministras.
„Mes paveldėjome tas poliklinikas, jų nenugriausi, o privačios turi pačios investuoti ir išlaikyti infrastruktūrą. Aišku, už išlaikymą moka visi, bet yra tam tikrų diskriminacinių dalykų, kurie yra natūraliai atsiradę, nes tiesiog tos valstybinės įstaigos buvo, nekilnojamasis turtas buvo, tai sudėtinga čia yra kažką labai išlyginti“, – kartu dėstė jis.
A.Veryga sakė, kad privačios įstaigos, pavyzdžiui, galėtų teikti daugiau paslaugų, susijusių su vėžio profilaktika, joms galėtų būti padedama įsigyti tam reikalingos technikos.
Ministras taip pat teigė nemanantis, kad privačios medicinos plėtra nuskriaustų valdiškas įstaigas.
„Valstybė privalo pasirūpinti tinklu, turėti pagalbos tinklą tiems, kurie nenori ar negali į privačias įstaigas kreiptis, užtikrinti būtinąsias paslaugas. Nemanau, kad naujų įstaigų plėtra kaip nors trukdytų veikti toms, kurios dabar yra valstybinės“, – sakė jis.
Lygybė neįmanoma?
Eurokomisaras V.P.Andriukaitis BNS teigė, kad kalbos apie viešųjų bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumą jam apskritai nesuprantamos.
Kaip galima lygiateisiškai traktuoti Santariškių klinikas ir V.Grybo gatvės kliniką.
„Tiesą pasakius, aš nesuprantu, kas čia pasakyta. Kaip galima lygiateisiškai traktuoti Santariškių klinikas ir V.Grybo gatvės kliniką. Juridiškai jos lygios, bet pagal veiklos profilį viena yra pelno nesiekianti, kita – pelno siekianti, jos turi visiškai skirtingą reguliavimą ir skirtingas ekonomines sąlygas“, – sakė V.P.Andriukaitis.
Jis pabrėžė, kad valstybė tokiu susitarimu negali būti suinteresuota.
„Mano nuomone, tam tikros korporacinės aktyvios jėgos nori išlaikyti savo preferencijas viešųjų finansų atžvilgiu. Aš nežinau, ar Lietuvoje dabar yra tokia situacija, kad PSDF lėšų užtenka bet kam. Man atrodo, kad ne, jos visą laiką yra ribotos, reikia labai apgalvotai jas tvarkyti, kad viešojo sektoriaus finansavimas būtų užtikrintas, čia yra kiekvieno ministro pirmas prioritetas“, – tvirtino buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Jo manymu, Ligonių kasų pareiga pirmiausia užtikrinti viešųjų įstaigų tvarumą ir finansavimą, ir tik jei tų paslaugų trūksta, galima diskutuoti su privačiu tiekėju, kuris gavęs PSDF finansavimą, turėtų paslaugas teikti be priemokos.
„Jeigu V.Grybo gatvės klinika pretenduoja į PSDF lėšas, tai ji turi naudotis tomis pačiomis sąlygomis kaip PSDF lėšas naudoja to paties profilio, to paties kalibro viešosios įstaigos. Jos negali (priemokų) imti, sąlygos turi būti tos pačios“, – įsitikinęs V.P.Andriukaitis.
Jis pabrėžė, kad „iš viešųjų paslaugų pinigų negali būti daromas pelnas“.
