„Užsienio šiukšlių“ atsisakymo politika Kinijoje gali pakenkti ir verslui Lietuvoje

Vasaros viduryje Kinija pareiškė, kad uždraus „užsienio šiukšlių“ importą, kuris yra žalingas šalies gyventojų sveikatai ir aplinkai. „Užsienio šiukšlėmis“ kinai pavadino kai kurias perdirbtas plastiko, popieriaus ir kitų medžiagų atliekas. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, tai gali atsiliepti ir mūsų šalies bendrovėms.
Plastikiniai buteliukai
Plastikiniai buteliukai / „Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr.

Kinija vasaros viduryje informavo Pasaulio prekybos organizaciją, kad uždraus 24 skirtingų tipų atliekų importą nuo kitų metų. Tai, ką nepatyrę vadina „užsienio šiukšlėmis“, Kinija ilgus dešimtmečius vertino lyg tai būtų bareliai naftos.

„Mes išsiaiškinome, kad dideli kiekiai purvinų atliekų ar netgi žalingų atliekų yra sumaišoma su kietosiomis atliekomis, kurios gali būti naudojamos kaip žaliavos. Tai smarkiai užteršė Kinijos aplinką. Siekdami apsaugoti Kinijos aplinkos interesus ir žmonių sveikatą, mes nedelsdami pakoregavome importuojamų kietųjų atliekų sąrašą ir uždraudėme smarkiai užterštų atliekų importą“, – „Reuters“ cituoja Kinijos kreipimąsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Į uždraustų medžiagų sąrašą pateko įvairūs plastikai, tarkime, PET pakuotės, nerūšiuotas įvairus popierius ir tekstilė ir pan. Nuo sausio kiekvienas į Kiniją atvažiuojantis konteineris bus tikrinamas, ar jame nėra šių užterštų ir draudžiamų medžiagų.

Didžiausią galvos skausmą šis Kinijos draudimas sukels Jungtinėms Valstijoms, tačiau aktualu tai ir Lietuvai.

JAV galvos skausmas

Netrukus atliekų perdirbimo centrams uždirbti pelną bus sunkiau, nes JAV sistema pernelyg ilgai rėmėsi Kinija, rašo „Bloomberg“.

„Tai gali turėti neigiamos įtakos atliekų perdirbimui apskritai, nes sistema buvo priklausoma nuo Kinijos tiek ilgai“, – leidiniui sakė Brentas Bellas, didžiausios JAV perdirbimo bendrovės „Waste Management“ viceprezidentas.

Kai kurie ekspertai abejoja, ar, užsidarius Kinijos rinkai, visos vietos perdirbimo programos bus gyvybingos. Kai kurios medžiagos, kurios dabar yra vertinamos kaip tinkamos perdirbimui, nuo kitų metų gali būti klasifikuojamos kaip šiukšlės.

2012 metais „The Wall Street Journal“ duomenimis, šiukšlės, įskaitant popierių, užterštą kartoną, sulamdytas alaus skardines ir nereikalingus elektroninius prietaisus, buvo pagrindinė JAV eksporto prekė. O Kinija buvo svarbiausia JAV šiukšlių importuotoja, skaičiuojant krovininius konteinerius.

Pernai Kinija importavo 7,3 mln. tonų atliekų plastiko, kurio vertė siekė 3,7 mlrd. dolerių. Kinija tais metais importavo 56 proc. viso pasaulio atliekų plastiko. Didžiausios jo eksportuotojos į Kiniją pernai buvo JAV ir Japonija, rodo „Reuters“ informacija.

Vida Press nuotr./Plastikas
Vida Press nuotr./Plastikas

Kinijos gamybos bumą viso pasaulio perdirbamos šiukšlės skatino daugiau nei 30 metų, rašo „Bloomberg“. Pavyzdžiui, JAV į Kiniją eksportuodavo atliekų popierių, kur jį perdirbus būdavo pakuojamos kiniškos prekės, kurios būdavo vežamos ir į JAV, taigi grįždavo ir perdirbtos šiukšlės.

Kinijos draudimas privers pasukti galvas ir Europos bei Lietuvos verslininkus. Mastai, žinoma, visiškai kitokie nei JAV, tačiau bendrovių, vežusių į Kiniją perdirbamas atliekas, netrūksta ir Lietuvoje.

Gali kristi kainos

„Verslios Lietuvos“ tyrimas liudija, kad didelę įtaką Kinijos draudimas gali turėti Europos Sąjungos rinkai, kuri net ketvirtadalį visų atliekų eksportuodavo būtent į Kiniją.

Eksportuotojas

Bendra eksporto vertė

Eksportas į Kiniją ir Honkongą

Kinijos ir Honkongo dalis bendrame eksporte

ES28, t

15 072 534

3 919 608

26%

ES28, mln. EUR

4 093

855

21%

Lietuva, t

60 978

3 386

5.6%

Lietuva, mln. EUR

14.1

0.9

6.5%

Visos ES šalys į Kinijos ir Honkongo rinkas pernai išvežė apie 26 proc. viso perdirbtų žaliavų eksporto vertės. Kinija nėra pagrindinė Lietuvoje perdirbtų atliekų eksporto rinka – pernai plastikų atliekų eksportas į Kiniją ir Honkongą siekė beveik 1 mln. eurų, kas sudarė beveik 13 proc. viso Lietuvos plastikų atliekų eksporto.

„Mūsų vertinimu, dėl sąlyginai nedidelių perdirbtų žaliavų eksporto apimčių į Kinijos rinką, Lietuvos įmonės ilgalaikio tiesioginio poveikio galėtų ir nepajusti, nes būtų pajėgios perorientuoti savo eksportą į kitas rinkas. Tačiau bendroje ES rinkoje gali susidaryti perdirbtų žaliavų pasiūlos perteklius, kuris neigiamai paveiks šių žaliavų kainas“, – komentare rašo Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

„Versli Lietuva“ nuotr./Vadimas Ivanovas
„Versli Lietuva“ nuotr./Vadimas Ivanovas

Statistikos duomenimis, 2015 metais nepavojingų atliekų tvarkymo sektoriuje veikė veikė 79 įmonės ir dirbo 1928 darbuotojai, o išrūšiuotų medžiagų atgavimo sektoriuje veikė 70 įmonių ir dirbo 1351 asmuo. Kitų sektorių, V.Ivanovo teigimu, Kinijos draudimas paliesti neturėtų.

„Lietuvos atliekų rūšiavimo ir perdirbimo įmonės gali susidurti su spaudimu mažinti žaliavų pardavimo kainas, kas neigiamai paveiks jų veiklos efektyvumą 1-2 metų laikotarpiu“, – aiškino V.Ivanovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų