Per pusę amžiaus pasaulio gyventojų skaičius išaugo nuo 3 mlrd. iki 7,1 mlrd. Artimiausiais dešimtmečiais augimas sulėtės, tačiau 2060 metais pasaulyje gyvens jau beveik 10 mlrd. žmonių.
Žemyne, kur gyvena 10 proc. pasaulio žmonių (žr. EK diagramą dešinėje) – Europoje, gyventojų prieaugis bus gerokai mažesnis, o maždaug 2045 metais dėl mažo gimstamumo, emigracijos ir ilgėjančio gyvenimo europiečių skaičius pradės mažėti.
Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus žemynui vis sunkiau bus kovoti su krizėmis. Lietuva jau išgyvena tai, kas Europos dar tik laukia. Kai kuriose Europos šalyse gyventojų skaičius nemažės dėl imigracijos.
2011 metais 16-oje Europos Sąjungos šalių imigrantų buvo daugiau nei emigrantų, likusios, tarp jų – ir Lietuva, skaičiuoja emigrantus, ne imigrantus. Todėl ilgėjantis žmonių amžius, mažesnis gimstamumas skaudžiau atsilieps tokioms valstybėms kaip Lietuva.
Įleido šaknis
Emigracija prasidėjo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Pirmaisiais metais šiuo reiškiniu buvo džiaugiamasi – užsienyje įsitaisę lietuviai siųsdavo pinigus namie likusiems giminaičiams, taip skatindami ir Lietuvos ekonomiką. Parama iš emigrantų buvo beveik dvigubai dosnesnė nei iš pačios Europos Sąjungos.
Pastaruoju metu kalbama apie rekordines emigrantų perlaidas Lietuvai, tačiau jos yra tik trečdaliu didesnės nei, pavyzdžiui, 2006 metais (4 mlrd. Lt 2011 metais, palyginti su 2,9 mlrd. Lt 2006 metais). Turint galvoje infliaciją ir tai, kad pastaraisiais metais emigravo rekordiškai daug žmonių, galima sakyti, kad emigrantai į šalį perveda vis mažiau pinigų.
Tai reiškia, kad jie įsikuria svetur.
„Susidaro lietuvių bendruomenės, dalis išvažiavusiųjų įsitvirtina, kviečiami giminaičiai, draugai, galbūt siekiant savo aplinką ten padaryti dar patogesnę, kad visi žmonės, kurie yra brangūs, būtų kartu. Emigrantai svetur įleidžia šaknis taip, kad vėliau jų nebebus įmanoma išrauti iš ten, kad grįžtų čia“, – sakė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.
 |
| Gitanas Nausėda |
Išvažiavus pirmiesiems emigrantams, buvo tikimasi, kad po studijų jie grįš ir tarnaus Lietuvai. Tačiau vilčių lieka vis mažiau – Lietuva remia turtingesnes ir konkurencingesnes valstybes savo žmonėmis.
„Tai, ką mes matome šiandien, yra emigrantų praradimas, o anksčiau mes turėdavome vilčių, kad jie grįš. Netgi tai, kad išvažiuoja geriausias jaunimas, nebuvo toks blogas ženklas, nes jie po studijų dar galėjo grįžti. Bet jeigu jie negrįžta, tai reiškia, kad žmogaus ugdymas buvo dotacija kitoms – turtingesnėms – šalims“, – sakė Jekaterina Rojaka, DNB banko vyriausioji ekonomistė.
Labiausiai migruojantys Europos Sąjungos piliečiai:
Užburtas ratas
Ekonomikos augimui reikalingas augantis produktyvumas ir darbo jėga. Pastarajai mažėjant, reikia tikėtis, kad augs darbo produktyvumas ir eksportas. Teoriškai tai įmanoma. Tačiau siekiant, kad Lietuva būtų konkurencinga, šalies ūkis turi augti sparčiau nei kitų Europos Sąjungos valstybių.
Šiuo metu lietuvių ir kitų ES piliečių atlyginimai skiriasi kelis kartus.
„Jei pasiektume atotrūkį, kuris būtų matuojamas ne kartais, o tik dešimtimis procentų, manau, dalis žmonių pasirinktų gyvenimą čia. Deja, yra kitaip“, – sakė G.Nausėda. Ekonomistas pabrėžė, kad svarbiausias emigracijos motyvas – ekonominis. Užsienyje žmonės dirba ne pagal savo profesiją, tačiau gyvenimo kokybe yra patenkinti labiau.
Jo teigimu, Lietuva turi šansų tapti patrauklesne valstybe per 5–10 metų: „Teoriškai įmanoma pasiekti augimą tokiomis aplinkybėmis. Augimą pavyksta pasiekti pirmiausia dirbant užsienio rinkose ir mėginant didinti savo ekonomikos spartą sėkmingo eksporto sąskaita. (…) Tai yra vienintelis mūsų kelias, nes administracinėmis, agitacinėmis priemonėmis turbūt būtų sunku pasiekti rezultatą.“
Sparčiau pradėjus augti ekonomikai, pradės augti ir atlyginimai. Kai jie bus panašūs į kitų europiečių, emigrantų bus mažiau, taigi ir ekonomika turės prielaidų augti dar greičiau.
„Lietuviško atlyginimo didėjimas 5–7 proc. per metus yra nepastebimas, į jį nekreipiama dėmesio. Bet čia – kaip vandens lašai stiklinėje. Lašiukas lašiukas ir žiūrėk – stiklinė jau pilna. Tam reikia kantrybės“, – sakė G.Nausėda.
Tam, kad darbo jėga būtų išsaugota, svarbu sudaryti geras įsidarbinimo sąlygas jaunimui. Šiuo metu patirties neturinčiam žmogui įsidarbinti yra sunku, todėl jis yra linkęs emigruoti.
Tačiau pastaruoju metu jaunimo nedarbas mažėja greičiau nei visos šalies nedarbas. Tai rodo, kad keičiasi ir darbdavių mentalitetas, veiksmingos nedarbo mažinimo programos.
Skolintis negalima
Lietuvos skola jau beveik pasiekė 50 mlrd. Lt. Šalyje nebėra nė trijų milijonų gyventojų ir jų skaičius krenta toliau. Vadinasi, negali augti ir skola, nes grąžinti ją bus vis sunkiau.
„Esant nepalankioms demografinėms tendencijoms, skolos dalis vienam asmeniui turėtų lyg ir automatiškai išaugti. Išsigelbėjimas – infliacija, nes žinome, kad litas šiandien nėra toks, koks jis bus po metų. Tendencijos yra nemalonios ir skolos augimas turi būti prižiūrimas atsargiai. Auginti skolą šiandien yra pražūtis, jeigu neturime aiškios strategijos, kaip grąžinsime ją ateityje. Taip pat negalima veltis į didelius projektus be aiškaus atsakymo, koks būtų pelningumas ir per kokį laikotarpį galėtume padengti išlaidas“, – sakė Jekaterina Rojaka.
 |
| Jekaterina Rojaka |
Pernai vos viena Europos Sąjungos valstybė gavo daugiau pajamų nei išleido – Vokietija. Kitoms prireikė skolintis.
ES narių biudžeto deficitas 2011 ir 2012 metais:
 |
| Biudžeto deficitas |
Lietuvos biudžeto deficitas ir skola, palyginti su dauguma žemyno valstybių, yra maža, tačiau išlaidos vis dar viršija pajamas, o skolą grąžinti turėsiančių mokesčių mokėtojų skaičius vis krenta.
„Belieka tik sumažinti fiskalinį deficitą iki minimumo ir valstybės skola nustos augti, kadangi valstybės pajamos susilygins su išlaidomis ir skolintis nebeliks pagrindo. Manau, kad šituo keliu yra einama. Viskas vyksta daug lėčiau, negu mes norėtume. Pasiekti bedeficitinį biudžetą mus nepavyks per vienerius metus, bet bent jau neturime tokio deficito, kuris lemtų labai spartų skolos augimą“, – sakė G.Nausėda.
Žinoma, emigrantai, besidairantys atgal į Lietuvą, stebi ne skolos, o pajamų rodiklį. Tuo pačiu metu statistika rodo, kad pagal laimės rodiklį pirmauja šalys, kur gyvenimo sąlygos neatitinka vakarietiškų standartų, tai yra pajamų, pragyvenimo lygis yra žemas.
