Beveik visi Lietuvos bravorai yra įsikūrę iki Alkoholio kontrolės įstatymo kardinalaus pakeitimo. Kardinalaus, nes nuo „galima viskas, išskyrus“, staiga virto į „negalima nieko, išskyrus“. Nuo tada esame stagnacijoje. Jau daug kartų esu rašęs apie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) absurdus ir piktnaudžiavimus šiuo įstatymu. Galite pažiūrėti pirmąjį ir antrąjį vaizdo įrašus, kuriuose kalbu itin konkrečias pavyzdžiais.
Ar pastebėjote, kad Lietuvoje niekas negamina kokybiško sidro? Jei teko ragauti mažųjų gamintojų produkcijos iš Latvijos, Estijos ar Lenkijos – verkiate ne jūs vieni. Liūdna ir pikta. Visgi svarbu paminėti, kad liko paskutinis svarstymas LR Seime ir galbūt bus atšauktas nesuvokiamas reikalavimas sidro gamintojams turėti savo laboratoriją nuo pirmo litro pagaminto gėrimo. Tokios sąlygos neturi nei aludariai, nei vyndariai, nei midaus gamintojai.
Visgi, ar dėl to padaugės sidro gamintojų Lietuvoje? Labai mažai tikėtina. Visi maži verslai, susiję su alkoholio gamyba, nebėra linkę stengtis, nes didžiausia smulkaus verslo problema Lietuvoje – informacijos sklaidos draudimas.
Pradedant nuo akcijų pardavimo vietose draudimo, kurį be problemų apeina prekybos centrai, prikabindami spalvotų ženkliukų prie akcijuojamų gėrimų, ir baigiant tuo, kad socialiniuose tinkluose yra draudžiama pranešti apie tai, jog apskritai kažkas buvo pagaminta.
Norint leisti verslui vystytis, mūsų įstatymai turi būti panašūs į gretimų ES valstybių. Informacijos sklaidos draudimas neleidžia edukuoti žmonių. Štai apačioje yra lentelė, kuri labai aiškiai parodo apie mūsų šalies ir mūsų kaimynių įstatymų skirtumus informacijos sklaidos klausimu:
Mūsų tautosakoje yra labai daug patarlių apie nemeilę kaimynams ir išties – žiūrint į šią lentelę darosi labai pavydu, pikta ir graudu. Pavydu, nes mes neturime tokių galimybių ir konkurencijos. Pikta, nes turime sovietiniu principu – viską drausti, o ne edukuoti – grįstą alkoholio kontrolės įstatymą. Graudu, nes nieko negalima padaryti prieš mūsų Valstybės kontrolės įstaigą, kurios įstatymų interpretavimas nesuprantamas ir dažnai neprognozuojamas. Šiuo atveju nenoriu džiaugtis už kaimynus – noriu džiaugtis savo šalies galimybėmis ir rezultatais.
