„Aš manau, kad ką dabar galima padaryti konstruktyviai žvelgiant į šitą paketą – tai visgi, kad įvyktų jo pateikimas, Seime būtų atvertos durys svarstymui viso paketo komitetuose ir per vasarą komitetai galėtų padirbėti. Tai, matyt, reikia daryti tiesiog dėl to, kad laikas taip pat spaudžia mus dėl tų svarbių pakeitimų, kuriuos esame įsipareigoję padaryti“, –antradienį Žinių radijui sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pavasario sesija baigiasi kitą savaitę.
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar teikti Seimui mokesčių pertvarkos projektus. Finansų ministrė Gintarė Skaistė išvakarėse pranešė, kad pasiūlymų paketas, lyginant su ankstesniaisiais, yra keliose vietose atnaujintas, tačiau pokyčių kol kas nedetalizavo.
V.Čmilytė teigia, kad liberalams svarbiausi yra mokesčių pakeitimai, dėl kurių Lietuva galėtų užsitikrinti finansavimą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), tačiau netenkina pasiūlymai dėl individualios veiklos apmokestinimo.
„Mums, kaip liberalams, čia svarbu, aišku, kad tie projektai, kurie yra susiję su RRF fondu ir Lietuvos galimybe užsitikrinti tą finansavimą, kuris yra žadėtas – kad jie būtų priimti. Tai aš manyčiau, kad taip pat yra svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie pasiūlymai nėra visiškai tinkami, mūsų nuomone – dėl individualios veiklos“, – teigė Seimo pirmininkė.
Liberalų sąjūdžio frakcija anksčiau kritikavo naujus mokesčių pasiūlymus ir teigė, kad rengdami pakeitimus konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, kurioje reforma nebuvo numatyta, be to, koalicija iki šiol nėra sutarusi dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto.
Tačiau birželio pradžioje frakcija paskelbė, kad tęsiantis politiniam neapibrėžtumui laikysis saikingesnės pozicijos dėl mokesčių pertvarkos.
Finansų ministerija siūlo individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.
G.Skaistė sako, kad dėl to trys ketvirtadaliai dirbančiųjų pagal individualią veiklą skirtumų nepajus, o pastebimi pokyčiai palies gaunančius didesnes pajamas.
Kaip numato siūlymai, nekilnojamojo turto (NT) mokestis būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), būtų taikomas 0,06 proc. NT mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 procento.
Anot G.Skaistės, šio mokesčio pusė šalies gyventojų nemokėtų, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.
