„Skatinti eksportą, ypač tokiose gynybos ir saugumo pramonės srityse, kaip naujų tarptautiniu mastu konkurencingų gynybai ir saugumui produktų ir technologijų kūrimą: puslaidininkių, lazerių, optikos prietaisų, kibernetinių sistemų kūrimą ir diegimą“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstant Lietuvos gynybos pramonės plėtros perspektyvas sakė V.Jurgutis.
Tai, viceministro teigimu, numatyta gynybos ir saugumo pramonės gairėse iki 2026 metų.
„Lietuvoje yra išvystyta lazerių, elektrooptikos, puslaidininkių pramonė, informacinių technologijų, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto, gyvybės mokslų, kosmoso, papildytos realybės technologijos, kurios gali būti pritaikytos gynybos sektoriui ir atitinka tiek NATO, tiek ES ateities technologijų prioritetus“, – tvirtino V.Jurgutis.
Pasak jo, Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios nekuria galutinio produkto, bet gamina daug komponentų ir juos eksportuoja kitų šalių gamintojams, tiesiogiai susijusiems tiek su aeronautika, tiek tiesiogiai su gynybos sektoriais.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Egidijus Kužinskas įsitikinęs, kad dėl Ukrainos karo bei visose NATO šalyse kylančio poreikio didinti gynybos pajėgumus bei viešąjį saugumą Lietuvai susiklostė unikalūs šansai privilioti investicijų į karo pramonę.
„Yra gamintojų, kurie kai kuriose kritinėse technologijose šiuo metu pritrūko pajėgumų. Tai gali būti istorinis šansas Lietuvai, esant ambicijoms, atsivilioti pirmaujančias gynybos korporacijas su investicijomis Lietuvoje“, – posėdyje teigė E.Kužinskas.
Lietuvos įmonės gali tikėtis finansavimo iš NATO investicijų fondo, „MILInvest“, gynybos inovacijų akseleratoriaus NATO šalims („Diana“).
