„Tai yra išpūsta problema dėl tam tikro nesusikalbėjimo iš anksto“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vytautas Landsbergis.
„Dabar pakankamai aiškiai pasakyta iš visų galimų pusių (...), sakoma, kad tos sankcijos nėra niekam privalomos, nei Lietuvai privalomos, išskyrus pačios Amerikos institucijoms, verslui ir pan. Bet jeigu mes norėtume paremti, galime paremti. Bet tai nėra joks skandalas, kad Lietuva staiga ką nors išdavė. Šia prasme yra daug neadekvatumo situacijai“, – teigė jis.
Anot V.Landsbergio, Lietuvos pozicija dėl sankcijų iš anksto negalėjo būti suformuota dėl to, kad šalies vadovybėje būta skirtingų nuomonių.
„Paaiškėjo, kad per tą keletą mėnesių Lietuvos vadovybė buvo skirtingų nuomonių, kad iš Prezidentūros kažkas arba pati Prezidentūra buvo už tai, kad kalio trąšų tranzitas per Lietuvą tęstųsi. Dabar kaltinama Vyriausybė arba ministerija, bet man lieka klausimas, kad jeigu buvo dvi pozicijos, kaip reikės elgtis, turbūt abi pusės turėjo išsiaiškinti, ar jos vienodai žiūrės į padėtį, ar Lietuvai reikės imtis skubių priemonių tą pačią dieną, kai tik JAV paskelbia savo sankcijas, ar Lietuva pirmiausia gali susitarti savyje“, – kalbėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
„Prezidentūros nuomone, trąšų tranzitas turėjo tęstis (...) Tas nuomonių išsiskyrimas galbūt ir padarė, kad tam tikrą laiką nebuvo vieningo išankstinio sprendimo“, – sakė jis.
V.Landsbergis tvirtino, kad vieningų sprendimų Lietuvoje trūksta ir kitais klausimais. Anot jo, vieningumo trūksta ir dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje.
V.Landsbergis taip pat yra valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Dėl reputacinės žalos susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai Marius Skuodis bei Gabrielius Landsbergis buvo parašę atsistatydinimo pareiškimus, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė nutarė jų netenkinti.
Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija gruodžio 21 dieną paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat 2021 metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Jei Vyriausybė galutinai pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai galėtų tapti pagrindu nutraukti „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su mažiausiais nuostoliais. Sprendimą ji turėtų priimti kitą savaitę.
