„Labai svarbu, jog Lietuvos investicijos į gynybą nebūtų suvokiamos taip, kad dabar čia reikia atiduoti paskutinius marškinius, viską dėti tik vardan gynybos pajėgumų stiprinimo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V.Mitalas.
„Juk mes galime vystant Lietuvos gynybos pramonę palikti daug daugiau pinigų Lietuvos ekonomikoje“, – pridūrė jis.
Pasak V.Mitalo, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios į gynybos pramonės įmones pritraukia ir rizikos kapitalą, o dalis jos produkcija yra išbandyta Ukrainoje.
„Tai leidžia mums tiek perkant ginkluotę sau, tiek perkant ginkluotę Ukrainai ir jai dovanojant šitame brutaliame kare, į gynybos pajėgumų vystymą žvelgti ne tik kaip į išlaidas, bet ir kaip dabar esančias ar kažkada būsimas pajamas“, – teigė V.Mitalas.
liktų Lietuvoje, tada mes suprastume, kad kažkoks beatodairiškas mokesčių didinimas, kuris kai kurių politikų lūpose čia lyg ir už kampo, gali būti ir nebūtinas“, – pridūrė jis.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę sakė, kad ministerija kitais metais stengsis sudaryti geresnes sąlygas auginti gynybos pramonę ir lengvinti jos veiklą.
Anot jos, ministerija jau parengė ir šiuo metu derina su institucijomis Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektą, kuris suteiks daugiau galimybių įmonėms augti.
Krašto apsaugos ministerijai trečiadienį Vyriausybei teikiant šaukimo į kariuomenę pokyčius, kurie, pasak ministro Arvydo Anušausko, sudarytų teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę, V.Mitalas pabrėžia, kad dėmesį pirmiausia reikėtų skirti investicijoms į infrastruktūrą ir kitoms priemonėms.
„Mano supratimu, visuotinio šaukimo idėja viena vertus nei buvo sustabdyta, nei yra kažkokia panacėja, kuri dramatiškai pakeistų Lietuvos saugumo būklę į gerą. Su šiuo paaiškinimu aš labai smalsiai lauksiu, ką Krašto apsaugos ministerija pasiūlys, kai mes davėme užduotį, kad nešti investicijų infrastruktūros grafiką, apsvarstyti, kaip ne tik šaukimu, bet ir krašto apsaugos savanorių pajėgų patrauklumu mes kai kurias problemas sprendžiame“, – teigė V.Mitalas.
„Tie darbai ne iki galo anksčiau buvo padaryti, gal dabar yra padaryti“, – pridūrė jis.
Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų. Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.
