VEB turėjo tapti V.Putino kuriamo valstybinio kapitalizmo finansavimo šaltiniu – naudodamasis vyriausybės užnugariu jis skolinosi milijardus dolerių žemomis palūkanomis Vakarų rinkose ir perpumpavo į Kremliaus vykdomus projektus.
Tačiau Vakarų sankcijos VEB smogė itin skaudžiai.
Tačiau Vakarų sankcijos VEB smogė itin skaudžiai. Skaičiuojama, kad jo gelbėjimas gali atsieiti net 18 mlrd. dolerių ir dar labiau padidinti skylę deficitiniame Rusijos biudžete, kenčiančiame nuo žemų naftos kainų.
„Vyriausybė negali palikti jo vieno susiduriant su finansinės ir ekonominės situacijos šalyje sukeltomis problemomis, kalbant atvirai, dėl įvairaus pobūdžio sankcijų spaudimo“, – gruodžio pabaigoje sakė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Finansų ministerija jau pateikė VEB gelbėjimo planą šalies vyriausybei ir laukia jos patvirtinimo.
Dėl prasidėjusio karo Ukrainoje JAV ir ES įvestos sankcijos Rusijai atkirto VEB nuo prieigos prie tarptautinių valiutos rinkų, palikdamas banką be pigių pinigų šaltinio, o atpigęs rublis lėmė 16 mlrd. dolerių skolą užsienio valiuta.
Tuo pačiu metu pinganti nafta greitino Rusijos kritimą į recesiją, todėl daugybė grandiozinių projektų buvo sustabdyti.
Maskvos „Carnegie“ centro ekonomistas Andrejus Movčanas sakė, kad VEB paskirtis buvo išsaugoti bankrutuojančius verslus, tačiau remdamas kitus, bankas atsidūrė prie bankroto pats.
VEB buvo įkurtas dar Sovietų Sąjungą valdant Vladimirui Leninui.
VEB buvo įkurtas dar Sovietų Sąjungą valdant Vladimirui Leninui, o jo tikslas tuo metu buvo užsienio prekybos finansavimas.
2007 m. V.Putino iniciatyva bankas buvo pertvarkytas, ir į jį buvo įleisti 7,3 mlrd. iš prekybos nafta gautų dolerių.
2011 m. reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pripažino, kad VEB de facto tapo finansiniu instrumentu Rusijos federalinės vyriausybės intervencijai į ekonomiką.
Nepaisant vakarietiško stiliaus apskaitos ir tarptautinių kredito reitingų fasado, banko sprendimus dažniau lemdavo ne ekonominiai, bet politiniai interesai.
Nuo 2009 m. VEB išleido 8 mlrd. dolerių finansiniams sandoriams, kuriuos vykdė neįvardinti Rusijos investuotojai, įsigyjantys plieno gamyklas Rytų Ukrainoje.
Nuo to laiko nemažai šių gamyklų dėl karo veiksmų buvo suniokotos, tačiau neaišku, ar VEB turi kokių nors pretenzijų į šį turtą, nes finansinės perlaidos buvo atliktos lengvatinio apmokestinimo zonose.
Bankas smarkiai nukraujavo ir finansuodamas nemažai Sočio olimpinių žaidynių infrastruktūros projektų.
