„Vertinant mūsų ekonomikos rodiklius, po pokalbio su kitais ES finansų ministrais dėl prastėjančių artimiausio laikotarpio perspektyvų, bazinis mūsų ekonomikos kritimo scenarijus remiasi prielaida, kad ES ekonomika 2020 susitrauks 1,1 proc. Tokiu atveju, jau atsižvelgus į ekonomikos skatinimo priemones, 2020 metais Lietuvos ekonomika susitrauks 1,3 proc.“, – Seime teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Tokį kritimą Lietuvos ekonomika patirtų tuo atveju, jei virusą ES suvaldytų per pusmetį.
Jei kova su koronavirusu užtruks ilgiau, dabartinė prielaida, kad eurozonos ekonomika kris 2,5 proc., o Lietuvos ekonomika – 2,8 proc.
Tiesa, egzistuoja ir juodasis scenarijus, kurio vertinimų, pasak V.Šapokos, ES institucijos dar nedrįsta pateikti.
„Jei viruso situacija persikelia į antrąjį pusmetį, turėsime kitus skaičius, o jei prisidės valstybių skolų krizė – dar kitus skaičius. Lietuva maža ekonomika, priklausys kaip seksis eurozonai, mūsų eksporto partneriams, tie kiti scenarijai atitinkamai transliuotųsi į mūsų rodiklius“, – konkrečių blogiausio scenarijų skaičių nepateikė finansų ministras.
Svarstys galimybę reguliuoti kainas
Įvertinant, kad valstybės biudžeto pajamos kris, Vyriausybė numačiusi skolintis 5 mlrd. eurų.
„Vertindami, kiek reikia pasiskolinti papildomai, mes ėmėme atskirties tašką prie dešimt metų buvusią situaciją“, – tvirtino ministras.
Vėliau jis teigė, kad ekonominėms priemonėms, kuriomis siekiama padėti verslui ir darbuotojams sumažinti neigiamas koronaviruso krizės pasekmes, finansuoti Vyriausybė skolinsis ir Lietuvoje, ir tarptautinėse rinkose.
Tačiau ministras sako, kad dabar suplanuota, 5,4 mlrd. eurų suma dar nėra galutinė.
„Naudosime ir vidinius, ir išorinius (skolinimosi išteklius – BNS),“ – antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė V. Šapoka.
Pasak jo, realesnės skolinosi sumos paaiškės vėliau, todėl jis prognozuoja, kad Seimas dar turės duoti papildomą leidimą didinti Vyriausybės skolą.
„Neatmetu galimybės, kad reikės papildomai. Tai aiškiai deklaruoju“, – tvirtino V. Šapoka.
Ministras taip pat norėtų, kad Seimas duotų leidimą Vyriausybei skolintis be Seimo leidimo.
V. Šapoka komiteto nariams taip pat pranešė, kad Lietuva jau pradėjo ieškoti, kur pasiskolintų.
„Jau esame susisiekę su didžiausiais rinkos dalyviais ir tas priemones miksuojame taip, kad tas rezultatas, ta kredito kaina būtų optimali“, – aiškino V. Šapoka.
„Kreipėmės į tarptautines organizacijas tam, kad būtume pirmoje eilė. Jeigu reikėtų“, – pridūrė ministras.
Jis neprognozavo galimų paskolų gavimo sąlygų: “Kiek ir kokiomis sąlygomis tas skolinimasis bus, paaiškės tik atėjus į derybas, susisiekus su rinkos dalyviais“.
Seimas antradienį pradėjo svarstyti ir iki vakaro apsispręs dėl Vyriausybės patvirtinto 5 mlrd. eurų vertės ekonominių priemonių plano, kuris padėtų sumažinti žalą įmonėms ir darbuotojams, jis taip pat iki 5,4 mlrd. eurų turėtų padidinti valstybės grynojo skolinimosi limitą.
O Seimo narių paklaustas, ar ketinama svarstyti kainų reguliavimą, V.Šapoka patvirtino, kad tokia galimybė bus svarstoma, jei situacija pasidarytų nekontroliuojama.
Premjeras Saulius Skvernelis papildė, kad šiuo metu situacija stebima ir Vyriausybė pasiruošusi reaguoti.
„Matome, kad bandoma pasinaudoti šia situacija, bet dešimt dienų laikotarpis parodys, ar tai susiję su momentiniu paklausos pakilimu, ar bus bandoma užtvirtinti bandys šią tendenciją. Esame pasiruošę įsikišti, jei reikės“, – pabrėžė premjeras.
Su sunkumais susidurs visi sektoriai
Nors pirmieji poveikį pajus prekybos ir paslaugų sektoriai, krizė atsilieps visiems, teigia finansų ministras.
„Sutrikusios tiekimo grandinės, sumažėjusi paklausa iš užsienio lems gamybos sumažėjimą, palies eksportuojančias įmones, o sumažėjusi vidaus paklausa – paslaugas, tokias kaip laisvalaikio, grožio, apgyvendinimo, kelionių. Poveikio kanalų daug“, – pabrėžė V.Šapoka.
Dėl šios priežasties Vyriausybė tikisi, kad jos svarstomos priemonės padės įmonėms išgyventi apyvartinių lėšų sumažėjimą. Tikimasi, kad Lietuvos bankui sušvelninus likvidumo reikalavimus komerciniams bankams, bus atlaisvinti 2,5 mlrd. eurų lėšų, kurias būtų galima skolinti tiek namų ūkiams, tiek verslui. Kita vertus, ekspertai abejoja, ar bankai puls skolinti bėdų prispaustoms įmonėms. Tokį scenarijų Lietuva patyrė jau 2009 metais.
V.Šapoka taip pat pripažįsta, kad 2,5 mlrd. eurų atlaisvintų lėšų bankuose – tik teorinis potencialas.
„Viskas priklausys nuo bankų elgesio. Su bankais kalbame, o Lietuvos bakas ir Europos centrinis bankas galės bankams komerciniams bankams teikti papildomas paskolas už užstatą, kurios siektų 1 mrld eurų ir būtų panaudotos skolinti bankams ir gyventojams“, – vylėsi finansų ministras.
Ieškos būdų padėti smulkiam verslui
Kitos priemonės, padėsiančios smulkioms įmonėms išgyventi koronaviruso sukeltą krizę – Finansų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų derinama iš ES fondų finansuojama apyvartinių lėšų finansavimo schemą mažiausioms ir labiausiai nukentėjusioms įmonėms, plečiamos galimybės kompensuoti nuo 50-100 proc. sumokėtų palūkanų, išplėstos INVEGA garantijų apimtys.
Vyriausybė taip pat žada atidėti įvairių mokesčių mokėjimus. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija nukėlė avansinio pelno mokesčio deklaravimo terminą dviem savaitėms, atsižvelgiant į karaniną atidėjo metinį Gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo terminą. Taip pat žadama sustabdyti nepriemokų išieškojimo veiksmus, atleisti nuo delspinigių ir baudų už neapmokėjimą laiku.
Vyksta diskusijos ir dėl galimybės atidėti paskolos dalies, išskyrus palūkanas, mokėjimą. Pasak V.Šapolis, jei būtų įvestos vadinamosios mokėjimo atostogos ir dėl palūkanų dalies mokėjimo, galėtų staigiai pablogėti bankų balanso rodikliai.
„Tuomet būtų žymiai didesnis kapitalo poreikis ir kreditavimas sustotų. Vysta diskusijos su centriniu banku, bet daug vilčių nedėčiau“, – informavo finansų ministras.
Beje, kaip anksčiau skelbta, Vyriausybė žada prisidėti išsaugant darbo vietas ir mokėti 60 proc. už darbuotojo prastovos laiką.
„Tačiau sutinkame, kad sektoriuose, kur karantino metu uždraustas darbas, kaip restoranai ar kirpyklos, procentas iš valstybės pusės turėtų būti žymiai didesnis, galutiniai skaičiai bus pateikti taisant projektą Socialinių reikalų komitete“, – sakė V.Šapoka.
Seimas svarsto pagalbos verslui paketą
Seimas antradienį susirinko į posėdį, kad priimtų Vyriausybės teikiamus projektus, susijusius su ekstremaliąja situacija dėl koronaviruso plitimo. Tam, kad darbdaviai ir darbuotojai dėl karantino ir stojančios ekonomikos patirtų kuo mažiau žalos, reikia priimti ir Darbo kodekso, ir kai kuriuos kitus teisės aktus. Pirmadienį Vyriausybei priėmus priemonių paketą, antradienį Seimas susirinko posėdžiui.
Vyriausybė pirmadienį nutarė Seimui teikti šių metų biudžeto įstatymo pakeitimą padidinti grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln. iki 5,401 mlrd. eurų. Prognozuojant, kad valdžios negautos pajamos šiemet gali siekti 4,21 mlrd. eurų, taip siekiama užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą.