„2018 metų valstybės biudžeto projekte pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, socialinei atskirčiai mažinti, krašto gynybai, sveikatos apsaugos užtikrinimui, savivaldybių finansiniam savarankiškumui. Tai nedeficitinis biudžetas. Socialinei atskirčiai mažinti skiriama papildomai daugiau nei 600 mln. eurų. Pirmą kartą Lietuva įvykdys įsipareigojimus NATO sąjungininkams“, – pristatydamas biudžetą sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Už biudžeto projektą balsavo 84, prieš – 29, susilaikė 15 Seimo narių.
„Tai yra socialiai orientuotas biudžetas, gerinantis gyvenimą tiems, kam labiausiai reikia, padedantis pamatus reformoms. Manau, kad 2018 metais kiekvienas žmogus pajaus, kad valstybė juo rūpinasi“, – po balsavimo sakė premjeras.
Skvernelis – ne Kalėdų Senelis
Konservatorius Mantas Adomėnas pasisakė prieš 2018 metų biudžeto projektą, nes jis neva yra trumparegiškas – skatina emigraciją ir protų nutekėjimą.
„Šis biudžetas nėra visai blogas. Jame išpildomas mūsų įsipareigojimas finansuoti gynybą, tačiau jis nėra orientuotas į ateitį, jis orientuotas į stagnacinę valstybės politiką, nes nėra finansavimo reformoms, investicijoms į ateitį. Nėra investuojama į gyvąjį rezervą, kuris skatinamas emigruoti. Biudžetas nėra orientuotas į jaunimą, ypač akademinį jaunimą“, – M.Adomėnas ragino balsuoti prieš biudžeto projektą.
Net ir tie parlamentarai, kurie ragino balsuoti už biudžetą, nedrįso sakyti, kad biudžetas yra tobulas.
Galima apgailestauti, kad visada lūkesčiai yra didesni, nei yra galima sėkmė, – kalbėjo I.Šiaulienė.
Tuo metu Socialdemokratų darbo frakcijos narė Irena Šiaulienė sakė, kad biudžetas yra orientuotas į sunkiausiai valstybėje gyvenančius asmenis. Jis, žinoma, atspindi ne visų lūkesčius.
„Galima apgailestauti, kad visada lūkesčiai yra didesni, nei yra galima sėkmė. Tikėjimas visų, kad iš šito perteklinio biudžeto visų norai bus patenkinti, na, galima apgailestauti. Visų auksu niekas apipilti nežadėjo. Labiausiai stengtasi atliepti skurdžiosios visuomenės dalies lūkesčius ir manau, kad tai biudžete atsispindi“, – kalbėjo parlamentarė.
Gaila, kad premjeras Skvernelis nėra Kalėdų Senelis ir neturi dovanų maišo, – balsuoti už biudžetą ragino Rita Tamašunienė.
„Šis biudžetas yra geresnis nei ankstesni. Ieškoma didesnio socialinio teisingumo, pasirinkta teisinga kryptis. Opiausia problema yra skurdo mažinimas, tą bandyta biudžetu daryti. Pasirenkama kryptis didinti gimstamumą, skatinti turėti vaikų, tačiau, frakcijos nuomone, pirmam etapui pasirinkta per maža suma, kuri neduos to efekto. Gaila, kad premjeras Skvernelis nėra Kalėdų Senelis ir neturi dovanų maišo“, – balsuoti už biudžetą ragino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
Kitais metais Lietuvos pajamos viršys 9 mlrd. eurų, kurių 2,3 mlrd. eurų sudarys Europos Sąjungos parama. Išleisti ketinama beveik 9,6 mlrd. dolerių.
Atidavė duoklę rinkėjams
Kaip įprasta, balsuojant dėl biudžeto Seimo nariai agituoja balsuoti už savo pasiūlymus. Dažniausiai jie yra susiję su apygardų, kurioje buvo išrinkti, įvairių projektų finansavimu.
Plungės apygardoje išrinktas J.Varkalys vieną po kito pateikinėjo siūlymus skirti papildomą finansavimą įvairiems Plungės projektams, tačiau Vyriausybės išvada dėl visų siūlymų buvo neigiama, nepritarė jiems ir Seimas. Porą pasiūlymų jis pats atsiėmė.
Aktyviai už savo apygardos (Mažeikių), kurioje buvo išrinktas, projektų finansavimą agitavo ir Seimo narys Kęstutis Bartkevičius. Tačiau ir jo pasiūlymai buvo atmesti. Tiesa, Vyriausybė nutarė skirti 12 tūkst. eurų saulės kolektorių įrengimui senelių namuose.
Ugniagesių algų daugiau nekels
Seimo narys Stasys Tumėnas su kolegomis siūlė didinti ugniagesių atlyginimus.
„Vidutinis ugniagesių atlyginimas 483 eurai, tai yra 80 eurų mažiau nei policininko vidutinis atlyginimas. Nutylimas darbo turinys, darbo kokybė. Į pavojingus gaisrus vyksta 2–3 asmenų ekipažai, kai turėtų vykti 4–5. Vadinasi, rizikuojama gyvybe ir sveikata. Norėčiau, kad išgirstumėm ugniagesių prašymą“, – agitavo S.Tumėnas, rodydamas į plenarinių posėdžių salėje susirinkusius ugniagesius.
Tuo metu V.Šapoka perdavė Vyriausybės nuomonę – nepritarti tokiam siūlymui.
„PAGD (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) darbo užmokesčiui papildomai numatyta 2,2 mln. eurų. Palyginti su 2017 metais, asignavimai darbo užmokesčiui didėja 4,84 mln. eurų. Nuo 2018 metų PAGD sąmatą tvirtins asignavimų valdytojas – taigi Vidaus reikalų ministerija“, – aiškino V.Šapoka.
Šiuo klausimu pasisakyti nusprendė ir premjeras Saulius Skvernelis. Pasak jo, ugniagesių pajamos didės ne tik didinant atlyginimus.
Vieniems jis yra mažesnis, kitiems – didesnis. Įvertinus mokestinius pataisymus, kurie liečia visus dirbančiuosius, tai ir per vaiko pinigus, ir per kitas skatinamąsias priemones bendras pinigų padidėjimas bus, – kalbėjo premjeras.
„Tikrai noriu priminti, kad pagal pasiūlymus į galimybes atsižvelgta. Kaip bus paskirstyti prioritetai asignavimų valdytojų viduje, spręs Vidaus reikalų ministerija. Visos įstaigos nori didesnio padidėjimo. Vieniems jis yra mažesnis, kitiems – didesnis. Įvertinus mokestinius pataisymus, kurie liečia visus dirbančiuosius, tai ir per vaiko pinigus, ir per kitas skatinamąsias priemones bendras pinigų padidėjimas bus“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Už pasiūlymą dar didinti ugniagesių atlyginimus balsavo 56 Seimo nariai, tačiau, nepritarus Vyriausybei, turėjo balsuoti bent 71 parlamentaras, kad siūlymas būtų priimtas.
Nedavė pinigų ir jauniems mokslininkams
Seimo narys Mantas Adomėnas su grupe kolegų siūlė skirti papildomą finansavimą jaunų mokslo darbuotojų stipendijų didinimui.
Doktorantai yra ta jaunų mokslininkų grupė, kuri turi dirbti mokslinį darbą, ruošti atsinaujinimą Lietuvos mokslo sistemai ir tuo pačiu metu gyventi iš elgetiškos doktoranto stipendijos, – kalbėjo M.Adomėnas.
„Mes siūlome paskirti 5 mln. eurų, iš kurių milijonas būtų skiriamas skatinamosioms studentų stipendijoms, o 4 – doktorantams. Doktorantai yra ta jaunų mokslininkų grupė, kuri turi dirbti mokslinį darbą, ruošti atsinaujinimą Lietuvos mokslo sistemai ir tuo pačiu metu gyventi iš elgetiškos doktoranto stipendijos. Tai yra nedideli pinigai.
Duokime vilties, kad jiems nereikės dirbti kito darbo, kad ir „Maximos“ kasininku, kur atlyginimai yra aukštesni nei docentų. Tai yra investicija į ateitį, tai nėra pravalgymas“, – posėdžių salėje kalbėjo M.Adomėnas.
Vyriausybė tokiam parlamentarų siūlymui nepritarė. „Vyriausybės išvada yra nepritarti dėl finansinės galimybės trūkumo“, – ministrų kabineto poziciją perdavė V.Šapoka.
Parlamentarai taip pat atmetė pasiūlymą.
Pasigirdo ir daugiau parlamentarų siūlymų didinti atlyginimus dėstytojams ir mokslininkams. Tačiau Vyriausybės išvada jiems buvo neigiama, argumentuojant, kad kitais metais ir taip papildomai yra skiriama 22 mln. eurų dėstytojų atlyginimų didinimui. Tokių pasiūlymų nepalaikė ir patys parlamentarai.
Pasiūlė atimti „Lietuvos geležinkelių“ pinigus
Konservatorius Jurgis Razma priminė, kad šiemet „Lietuvos geležinkeliams“ buvo skiriama 1,5 mln. eurų subsidija keleivių vežimui, o kitąmet numatoma per 35 mln. eurų. Jis siūlė palikti tokią pačią sumą – 1,5 mln. eurų, – likusią sumą paskiriant Kelių priežiūros ir plėtros programai.
Vyriausybė tokiam siūlymui nepritarė, argumentuodama, kad remti keleivių vežimą Lietuvą įpareigoja Europos Sąjunga. Be to, dalis lėšų bus skiriama „Rail Baltica“ finansavimui. Neskiriant paramos „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimui, veikiausiai brangtų traukinių bilietai, motyvus išsakė V.Šapoka.
Parlamentarai tokį pasiūlymą atmetė.
40 tūkst. eurų partizanų vado palaikų paieškoms
Parlamentaras Laurynas Kasčiūnas su grupe Seimo narių siūlė skirti papildomų lėšų Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškoms.
„Praėjusią savaitę išgirdome labai gerą žinią, kad mūsų archeologai istorikai užčiuopė siūlo galą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškose. Akivaizdu, kad tas atradimas būtų labai svarbus sprendimas minint ir jo šimtąsias gimimo metines, ir, be abejo, stiprus postūmis mūsų istorinės atminties politikai“, – kalbėjo Seimo narys.
Vyriausybė iš dalies pritarė pasiūlymui ir nutarė skirti papildomai 40 tūkst. eurų. Siūlymą palaikė ir parlamentarai.
Seimas taip pat pritarė Ramūno Karbauskio ir kitų parlamentarų siūlymui didinti finansavimą bibliotekoms 545 tūkst. eurų.
Kai kurie Seimo nariai pasiūlymus pateikė likus mažiau nei 48 valandoms iki klausymo svarstymo Seime, todėl jie negalėjo būti svarstomi.
Augs atlyginimai
Žadama, kad kitais metais pensijos augs vidutiniškai 30 eurų.
Nuo sausio iki 400 eurų didinama minimali alga, iki 380 eurų – neapmokestinamas pajamų dydis. Pensijų kėlimui kitąmet skirta daugiau negu 370 mln. eurų, iš jų pensijų indeksavimui – 170 mln. eurų.
Žadama, kad kitais metais pensijos augs vidutiniškai 30 eurų. Šalpos pensijų, kurios nedidintos 10 metų, kėlimui numatyta 17,8 mln. eurų, o pareigūnų – 1 mln. eurų.
Kas gaus vaiko pinigus?
„Vaiko pinigai“, kurie bus mokami visiems šalies vaikams, nuo sausio sieks 30 eurų – tam numatyta 195 mln. eurų. Iš viso išmokoms vaikams numatyta 231 mln. eurų, nes dar daliai vaikų iki 2 metų bus mokamos papildomos išmokos vertinant šeimos pajamas – jeigu jos būtų mažesnės kaip 183 eurai, šeima gautų dar papildomai 28,5 euro, o jeigu būtų trys ir daugiau vaikų – po 13,2 euro.
Didesnis akcizas
Nuo 2018 metų sausio didės dyzelino akcizas, o nuo kovo – ir tabako gaminių akcizo tarifas, tačiau individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir dirbantieji individualiai vienerius metus nuo veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų.
Dukart didės žemdirbių mokamų „Sodros“ įmokų „lubos“, tačiau jas žemdirbiai mokės ne nuo visų, o nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų. Darbdaviai ne visu etatu dirbančiųjų įmokas mokės nuo ne mažiau kaip minimalios algos.
Lengvatinis PVM tarifas
Kitais metais lieka 9 proc. pridėtinės vertės mokestis centralizuotai teikiamai šilumai.
Taip pat lengvatinis 5 proc. PVM tarifas bus taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos visiškai ar iš dalies, taip pat visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams.