Lietuva – gera skolininkė
– Apie rudenį gresiančią baisią finansų krizę kalbama vis daugiau. Jūsų duomenimis, laukia mūsų krizė ar ne?
– Kalbant apie prognozes, tai šiuo metu prognozuoti yra pats nedėkingiausias dalykas. Iš esmės viskas priklauso nuo to, kaip seksis suvaldyti pandemiją, o šito suprognozuoti beveik niekas nesiryžtų. Kalbant apie ekonomiką, yra dėliojami įvairūs scenarijai. Bazinis scenarijus toks, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis maždaug apie 7 proc., o kitais metais bus panašaus dydžio šuolis. Jeigu nebus didelės antros bangos, tai ekonomikos augimas bus prislopęs, jausis nuosmukis, išaugs nedarbo lygis. Tačiau visos priemonės, kurių imasi vyriausybė ir verslas, duos rezultatą ir Lietuva labai sparčiai atsities.
Aš tikiu mūsų verslu, jų lankstumu ir kūrybiškumu. Jie tikrai sugebės persiorientuoti ir judėti į priekį. Dėl to gąsdintis tokia finansų krize, kokia buvo prieš 10 metų, nėra pagrindo. Mes kalbame apie gilų ekonomikos nuosmukį, tačiau šiuo metu matome, kad šalies ekonomika pradeda atsigauti, gerėja situacija darbo rinkoje ir lūkesčiai nustojo smukti. Dėl to tikrai yra pagrindo pozityviai žiūrėti į priekį.
– Mes kiekvienas esame savo sąskaitų valdytojais ir žinome, kas ten vyksta. Jūs, matydamas valstybės biudžetą ir jo surenkamumą, ką matote ten, toje piniginėje?
– Pandemija lėmė, kad dalis ekonomikos buvo tiesiog užšalusi, tad mokesčių surinkimas strigo. Buvo galimybė praktiškai visus mokesčius atidėti. Penkių mėnesių statistika rodo, kad yra surenkama maždaug apie 7 proc. mažiau pajamų nei praėjusiais metais ir 13 proc. mažiau nei prognozavome iki pandemijos. Skaičiais tai viršija pusę milijardo eurų.
-
V.Šapoka: tiesioginių investicinių į Lietuvą srautas per mažas
-
V.Šapoka: šešėlis sumažėjo, bet jo augimo rizika išlieka
-
Prie kai kurių „Invegos“ paramos eilučių vis dar šviečia nuliai, tačiau subsidijos mikro įmonėms beveik išdalintos
-
Finansų ministras V.Šapoka mato atsigavimo ženklus: daugiau optimizmo darbo rinkoje
-
V.Šapoka pristatė, kam bus išleisti 6,3 mlrd. eurų: „Galima vadinti betonu, o galima neprimityvinti“
-
V.Šapoka: biudžeto peržiūra apsunkintų greitą paramos teikimą
Tačiau Vyriausybė imasi priemonių – gavo mandatą iš Seimo, kad galėtų pasiskolinti tiek, kiek reikia. Tą sėkmingai ir darome tam, kad užtikrintume stabilų visuomenės gyvenimą, padėtume pažeidžiamiausiems ir investuotume į ateitį, kad iš krizės išeitume stipresni.
– Turbūt politiniuose sluoksniuose yra manoma, kad taip skolintis nėra labai populiaru, nes po to oponentai gali priekaištauti. Bet žinome, kad per pandemiją užsienio bankai skolina labai palankiomis sąlygomis, kokiomis?
– Tos sąlygos yra labai skirtingos ir viskas priklauso nuo to, kokia yra šalies finansų reputacija. Kadangi pastaruosius keletą metų Lietuvos finansų politika buvo ypač apdairi ir atsakinga, tai mes skolinamės rekordiškai palankiomis sąlygomis net ir per pandemiją.
Nuo metų pradžios Lietuva jau pasiskolino 4,5 mlrd. eurų, pridėtinė svertinė vertė – dešimt metų, o vidutinė palūkanų norma apie 0,4 proc. Tai žinoma, kad tie skaičiai nepalyginami su tais, kurie buvo prieš dešimtmetį, ir tai lėmė atsakingas finansų valdymas.
Kaip pakilsime iš nuosmukio?
– Valstybės finansus nemenkai lemia ir piliečių perkamoji galia, jų vartojimas. Aš matau tokį žmonių blaškymąsi: yra suplanavusių ką nors nusipirkti – butą, automobilį, kompiuterį. Bet kai kurie dalykai yra truputį sustoję. Kaip elgtis piliečiams patartumėte?
– Jei apie asmeninių finansų valdymo sritį, tai visuomet reikia pagalvoti, kas būtų, jei. Reikia turėti rezervą tam, kad būtų galima ir toliau normaliai gyventi, pavyzdžiui, netekus darbo. Kai situacija yra neapibrėžta, tai tokiu atveju, žinoma, kad nereikia priimti skubotų sprendimų ir prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų tam, kad galėtumėte jaustis stabiliai. Visuomet reikia pasverti galimybes, ypač, kai yra didelis neapibrėžtumas.
Kalbant valstybės mastu – valstybė elgiasi labai panašiai. Iki pandemijos, kaip atsakinga šeima, ji kaupė rezervus juodai dienai. Jai išaušus valstybė pradėjo naudoti rezervus ir pasiskolino pinigų tam, kad pandemijos pasekmės būtų kuo švelnesnės.
– Tai šiuo metu nėra pavojaus, kad, kaip per praėjusią ekonominę krizę, bus keičiama mokestinė sistema, priimti drastiški sprendimai? Tada buvo finansinis šokas. Dabar kažkokių ypatingų permainų jūs nenumatote?
– Žinoma, kad tos situacijos yra labai skirtingos. Jeigu palygintume 2008 m. krizę su dabartine situacija, tai dabar Lietuva pasiruošusi nepalyginamai geriau. Elgiamės taip, kaip turėtų elgtis atsakinga valstybė. Tokio ekonominio šoko atveju pirmiausiai reikia pasirūpinti sveikatos sistema. Kadangi yra pandemija, todėl resursai buvo sutelkti ten, kad galėtume išsaugoti kuo daugiau žmonių. Tada buvo teikiama pagalba smulkioms bei vidutinėms įmonėms ir taip pat daromos investicijos į ateitį. Reikia aktyvinti tuos projektus, kurie jau vykdomi, ir tai buvo padaryta. Taip pat sudėliotas ateities ekonomikos DNR planas, nes pandemija ne tik įvarė šoką ir pasaulyje sukėlė krizę, bet ir atvėrė galimybes.
– Prognozuojama, kad krizė bus L formos, jog nukrisime, U – būsime dugne ir staiga V – atsispirsime nuo dugno ir pakilsime.
– Net neabejoju, kad Lietuva atsigaus žymiai greičiau nei senosios Vakarų šalys. Lietuvos verslas yra žymiai lankstesnis ir kūrybingas. Vyriausybė patvirtino ateities ekonomikos DNR planą ir per pusantrų metų yra numatyta investuoti 6,3 mlrd. eurų į tokias ypač svarbias sritis, kaip investicijos į žmogiškąjį kapitalą, ekonomikos skaitmeninimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, ateities ekonomikos infrastruktūrą, kad pritrauktume užsienio investicijų ir, žinoma, investicijos susijusios su klimato kaita ir žaliąja energetika. Manau, kad neturime teisės praleisti šios galimybės ir turime investuoti į šias sritis tam, kad išnaudotume jas šalies naudai.
Pandemijos šviesoje labai aiškiai pasimatė, kad ES yra per daug priklausoma nuo Kinijos ir kai kurių kitų šalių. Dėl to ES nori susigrąžinti strateginę autonomiją farmacijos, medicinos įrangos srityse. Taip pat tos trūkinėjančios vertės grandinės parodė, kad priklausomybė nuo Azijos yra smarkiai per didelė. Dėl to dalis aukštųjų technologijų įmonių grįš atgal į Europą ir Lietuva turi puikias galimybes būti viena iš lyderių tiek pritraukiant investicijas, tiek vystant ekosistemas, kurio šiuo metu yra labai puikios, tačiau nedidelės.
– Bankininkai prognozuoja, kad gali atsitikti taip, jog Lietuva pralenks Pietų Europos šalis, kaip Graikiją, ar Vakarų, kaip Portugaliją. Kaip jūs vertinate tokias prognozes?
– Manau, kad tai yra praktiškai jau įvykęs faktas. Lietuva yra žymiai veržlesnė. Per pastaruosius metus pradėtos reformos ir priimti sprendimai parodo, kad tose ES lenktynėse Lietuva yra viena iš pirmaujančių. Mes mėgstame pasiplakti ir pamirštame pasidžiaugti, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos ekonomikos augimas vienam gyventojui buvo sparčiausias iš visų EBPO šalių.
– Jūs minėjote įspūdingą sumą paramai. Ar įmanoma apčiuopti, kokios tos sritys? Kaip turėtume dirbti, kaip persiorientuotume, kad galėtume jos tikėtis?
– Keletas pavyzdžių. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Bus skiriamos tikrai labai reikšmingos sumos tam, kad žmonės keistų ir augintų savo kvalifikaciją aukštesnei pridėtinei vertei. Kitaip tariant, kas vyko anksčiau prieš dešimtmetį, kai buvo skiriama taip pat nemažai lėšų, bet darbuotojas, pavyzdžiui, kirpėja persikvalifikuoja į manikiūrininkę. Tai nėra aukščiausia pridėtinė vertė, ypač, jeigu manikiūrininkių yra per daug.
Šį kartą yra kitoks požiūris. Atsižvelgiama į rinkos poreikius, atsižvelgiama į tai, kad kvalifikacija turi pereiti į kitą lygį. Investuojama į žmogų tam, kad jis galėtų greičiau prisitaikyti prie ateities ekonomikos poreikių.
Yra skiriamos sumos taip pat ir moksliniams tyrimams, inovacijoms. Bus steigiamos naujos laboratorijos, susijusios su biotechnologijų sritimi, kur išnaudosime pilną mūsų mokslininkų ir verslininkų potencialą. Ekonomikos skaitmenizavimas viešajam ir privačiam sektoriui suteiks galimybes daug greičiau persiorientuoti ir teikti paslaugas elektroniniu būdu. Tų sričių daug, suma įspūdinga, todėl kviečiu perskaityti planą.
– Ar nesuklysiu sakydamas, kad finansinės paramos strategija dabar truputį keičiasi?
– Kalbant apie ES lėšų panaudojimą, kartais mes taip mėgstame save lietuviškai pasiplakti, kad viskas yra blogai. Bet tarptautinių organizacijų vertinimu Lietuva yra viena iš efektyviausiai ES investicijas panaudojančių šalių. Žinoma, kad toje paramos statinėje buvo ir deguto šaukštų.
Dabartiniu laikotarpiu inicijavome kuo daugiau bendradarbiavimo su verslu, kad galėtume pritraukti papildomai išteklių. Lietuva per pastaruosius keletą metų tapo lydere finansų inžinerijos priemonėse. Kuomet ir valstybė investuoja, ir privatus verslas prisideda prie investicijų. Pinigai grįžta ir vėl sukasi.
Manau, kad šis pasiekimas tikrai naudingas ateičiai, nes parama mažės. Labai tikiuosi, kad po kažkiek laiko bus galima didžiuojantis pasakyti, kad mums nebereikia paramos – mes galime paremti kitus.
Mokesčių mažinimo tikėtis nereikia
– Tai neblogos prognozės. Bet noriu grįžti prie buitinių dalykų. Šiuo metu vyksta mokesčių už praėjusius metus deklaravimas. Žinau, kad kai kuriems ateina neramių signalų, nes ne visi turi lėšų, sustojo projektai. Ką daryti, jei iki liepos 1 d. žmogus turi deklaruoti pajamas, sumokėti mokesčius, bet jam trūksta lėšų?
– Kadangi dirbame su VMI, tai jie įrodė, kad tie žmonės, kurie sąžiningai mokėjo mokesčius iki tol, turėjo puikias galimybes pasinaudoti valstybės parama. Buvo automatiškai stabdomi išieškojimai ir stengiamasi visiems padėti. Tie, kurie ir dabar susiduria su sunkumais, gali kalbėtis su VMI dėl tolesnio mokesčių atidėjimo. Visos galimybės yra.
– Nebus taip, kad robotai nuo pirmos dienos skirs baudas, skaičiuos delspinigius?
– Tikrai ne.
– O kaip su mokesčiais? Mes, individualistai, ir smulkus verslas laukiame mokesčių mažinimo. Buvo žadama, kalbama, dabar spekuliuojama, kad gyventojų pajamų mokestis per didelis – reikia mažinti. Ar tikėtis mažinimo? Racionalu kalbėti apie tai ar uždaryti šią temą?
– Mano įsitikinimu, kai situacija yra neapibrėžta, nes nežinome, kiek tęsis pandemija ir kiek ji pareikalaus viešųjų išteklių, negalima rizikuoti pajamų baze. Šiuo atveju klausimą dėl mokesčių peržiūros reikėtų tiesiog uždaryti. Ypač prieš rinkimus.
Žinoma, reikia padėti visuomenės pažeidžiamiausiems, dėti pastangas, kad išsaugotume kuo daugiau darbo vietų, investuoti į ateitį, tačiau nerizikuoti šalies ateities finansų stabilumu. Paprastas pavyzdys: jei mes drastiškai sumažinsime mokesčius, tai tie vaikai, kuriems šiuo metu norime padėti, už tą pagalbą ateityje susimokės dvigubai per išaugusią valstybės skolą.
Dėl to turime būti atsakingais. Tai ne sprintas, o maratonas, todėl turime labai aiškiai susidėlioti planą ateičiai ir nerizikuoti.
