„Tai yra pasverti, paskaičiuoti sprendimai, kurie nukreipti į žmonių elgsenos pokyčius, nes signalas visuomenei yra duotas labai aiškus – ateityje taršaus automobilio turėjimas tikrai kainuos brangiau. Tais mokesčiais, kurie pateikti, procesas tikrai nesibaigs. Dėl to jau dabar matome sujudimą automobilių rinkoje. Jei vien kalbos pradeda duoti rezultatą, tai šitas „sumuštinis“, tiek paskatų, tiek mokesčių, tikrai suveiks“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V.Šapoka.
Anot jo, komercinis parkas taip pat turi mokėti taršos mokestį.
„Manau, kad pagrindinis principas, jog teršėjas moka, turi būti išlaikytas visur. Jeigu kažkur to nėra, situaciją būtina taisyti“, – sakė ministras.
Jis teigė besitikintis, kad Seimui „užteks išminties“ patvirtinti mokestį.
„Jeigu šitų sprendimų nepriimsime, artimiausiais metais mokėsime šimtus milijonų eurų dėl taršos leidimų įsigijimo, o čia jau susimokės visi, ne tik tie, kurie teršia“, – sakė V.Šapoka.
Aplinkos ministerija siūlo įvesti vienkartinį automobilių taršos mokestį ir jį tiesiogiai susieti su išmetamu anglies dvideginio kiekiu. Mokesčių dydis galėtų siekti nuo keliasdešimties eurų iki 1400 eurų. Dyzelinu varomi automobiliai būtų apmokestinami kelis kartus daugiau nei transporto priemonės su benzinu.
Ministerija siūlo, kad mokestį reikėtų mokėti kiekvieną kartą atlikus registraciją. Planuojama, kad mokestis įsigalios jau kitų metų pradžioje. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad į biudžetą būtų surenkama 29 mln. eurų per metus.
Jeigu įstatymas bus priimtas, dabartiniai taršių automobilių valdytojai neturės mokėti taršos mokesčio. Jį turės mokėti tie, kurie taršių transporto priemonių valdytojais bus tapę nuo 2020 metų.