„Karščiausias pandemijos židinys tapo Europa ir nuo to, kada jis bus užgesintas, priklauso Europos ir pasaulio ekonomikos perspektyvos. Reikia ruoštis visiems scenarijams. Prognozuojame, kad mūsų ekonomika smuks 1,3–2,8 proc., bet tik tuo atveju, jei virusas bus suvaldytas pirmą pusmetį. Jei per pirmą pusmetį nesuvaldys pandemijos, skaičiai bus visai kiti“, – pabrėžė V.Šapoka.
Kaip pridūrė finansų viceministrė Miglė Tuskienė, prognozuoti šiuo metu labai sudėtinga dėl didelio neapibrėžtumo.
„Paprastai prognozes darome remiantis išorinėmis prielaidomis – pasaulio institucijų prognozėmis ir statistiniais rodikliais, tačiau šį kartą neturime nei tų, nei tų. Oficialios turimos prognozės neatspindi turimo vaizdo ir neturime statistinių duomenų, nes sausio, vasario duomenys dar pozityvūs ir neatspindi situacijos. Be to, situacija sparčiai keičiasi“, – sakė viceministrė.
Pasak jos, viena vertus, situacija ženkliai prastėja dėl viruso plėtros, antra vertus, tarptautinės institucijos ir valstybės imasi skubių veiksmų pasekmėms kompensuoti ir meta tam milijardus. Visgi įvairių tarptautinių ekspertų vertinimais, realus eurozonos nuosmukis – 5 proc.
Mažės eksportas, vidaus vartojimas
Finansų ministerija prognozuoja, kad išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o globalios ekonomikos augimo perspektyvos trapios.
„BVP sudėtinių dalių komponentų indėlis į bendrą ekonomikos aruodą rodo smukimo rodiklį. Negalime suvaldyti, kas už sienos vyksta, todėl eksportas gali būti neigiamas, bet tikimės, kad investicijų ir vartojimo augimas išliks teigiamas“, – teigė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Finansų ministerija tikisi, kad investicijos augs 1 proc. (pernai augo 7 proc.), o namų ūkių vartojimas – 1 proc. (2019 metais augo 3,2 proc.). Tikimasi, kad vidutiniu laikotarpiu kasmet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti po 2,9 proc.
Kalbant apie eksportą, užsienio šalims užvėrus sienas sutrikusios tiekimo grandinės lems gamybos mažėjimą, o sumažėjusi užsienio paklausa neigiamai veiks eksportuojančias įmones.
Be to, mažesnė vidaus paklausa pasijaus paslaugų ir prekybos sektoriuose. Kelionių, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio pramogų, grožio ir kitas paslaugas teikiantis verslas ir prekybos sektoriai pirmieji pajaus neigiamą poveikį, gamybos sektorius taip pat susidurs su sunkumais.
Šiemet neigiamą poveikį darbo rinkai dėl COVID-19 viruso plitimo ir priemonių, kurių imtasi jam stabdyti (kovo viduryje įvesto karantino ir parduotuvių veiklos bei paslaugų teikimo vartotojams ribojimo) turės ekonominio aktyvumo sumažėjimas. Jį švelnins Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės, kurių dalis skiriama išsaugoti gyventojų darbo vietas ir pajamas.
Nedarbas augs iki 8 proc.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šalyje nedarbo lygis laikinai išaugs, jis sudarys 8,1 proc. Užimtų gyventojų skaičius sumažės 2 proc., o užimtumas labiausiai bus paveiktas šalies paslaugų sektoriuje.
Tiesa, tikimasi, kad ateinančiais metais atsigavus ekonominiam aktyvumui užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., nedarbo lygis sumažės iki 7,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis nuosaikiai mažės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc.
„Svarbiausi prioritetai šiuo metu – išlaikyti darbuotojų užimtumą ir palaikyti jų pajamas ir užtikrinti verslo, kuris yra ekonomikos variklis, likvidumą“, – pabrėžė viceministrė.
M.Tuskienė tvirtino, kad COVID-19 viruso sukeltas ekonominis šokas 2020 metais lėtins darbo užmokesčio (DU) augimo tendencijas. Vis dėlto atlyginimų augimo vis dar tikimasi, nors prognozuojama, kad jis smarkiai augs valstybiniame sektoriuje.
„Darbo užmokesčio augimo tikimasi, nes ir Vyriausybė numato priemones palaikyti gyventojų pajamas. Augimas lėtesnis, prognozuojame, kad darbo užmokestis augs 5,6 proc. Viešajame sektoriuje augimas bus didesnis, o privačiame sektoriuje verslininkai, mažindami kaštus peržiūrės darbo užmokesčio didinimo politiką, tad darbo užmokestis mažės“, – prognozuoja M.Tuskienė.
M.Tuskienė prognozuoja, kad šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje, o privačiajame sektoriuje labiau padidėjus nedarbo lygiui atlyginimų augimas sparčiai lėtės.
Darbo pajamų mažėjimo 2020 metais tendencijas prislopins Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės. Šiemet DU galėtų augti 5,6 proc., tačiau DU augimo lėtėjimo tendencijos užsitęs. 2021 metais DU šalyje augs lėčiau nei šiemet – 3,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės, tačiau bus lėtesnis nei stebėtas pastaraisiais metais ir išliks artimas 5 proc.
Kainos šalyje vidutiniu laikotarpiu augs nuosaikiai. Vidutinis metinis kainų pokytis šalyje kasmet vidutiniškai sieks apie 2 proc. DU didėjant sparčiau nei infliacijai, gyventojų perkamoji galia augs visą vidutinį laikotarpį. Ją stiprins toliau mažėsiantis darbo jėgos apmokestinimas.
Nestabili išorės aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai slopins investicijų plėtrą. Išlaidų pagrindinio fiksuoto kapitalo formavimui augimas gali sulėtėti nuo 7,4 proc. (2019 m.) iki 1 proc. (2020 m.).
Scenarijus parengtas darant prielaidą, kad siekdami optimizuoti pelnus vidutiniu laikotarpiu Lietuvos verslininkai turėtų tęsti investicijas į veiklos automatizavimą, technologinį atsinaujinimą, inovacijas ir kitas veiklos efektyvumą ir darbo našumą didinančias priemones, todėl išlaidos pagrindinio fiksuoto kapitalo formavimui 2021–2023 metais turėtų augti apie 3,7 proc. vidutiniškai per metus.
Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą rasite čia.
Įkūrė fondą
Finansų ministro V.Šapoka pranešė įkūręs COVID-19 pasekmių mažinimo fondą, kuriuo rūpinsis kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama žymių šalies medikų, mokslininkų ir verslo atstovų komanda.
Fondo lėšos bus skiriamos pagalbai tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Pirmosios surinktos lėšos bus skiriamos medikams ir ligoniams – perkamos asmens apsaugos priemonės, reagentai ir kita medicininė įranga. Vėliau poreikis bus analizuojamas ir tikslinamas, visuomenė nuolat bus informuojama, kiek surinkta lėšų ir kam jos naudojamos. Iki šiol į fondą suaukota jau 44 tūkst. eurų lėšų.
Bankų prognozės
Panašiomis prognozėmis dalijasi ir kitos šalies institucijos bei bankai. Lietuvos banko (LB) vertinimu, geriausiu atveju šalies BVP šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 proc., „Luminor“ skaičiavimais – apie 2,5 proc.
SEB banko ekonomistų prognozėmis, Lietuvos ekonomika gali smukti 3,2 proc.
Tiesa, ekonomistai prognozuoja, kad šį kartą, skirtingai nei 2009 metais, Lietuva pasirengusi kur kas geriau kovoti su krize ir nenukentės labiau negu kitos Europos Sąjungos šalys.
