„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 04 29 /17:13

V.Šapoka: biudžeto deficitas šiemet gali siekti iki 11,4 proc. BVP

Dėl koronaviruso krizės įgyvendinant anticiklines ekonomikos skatinimo priemones, Lietuvos biudžeto deficitas šiemet gali siekti nuo 9,1 iki 11,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiau nei 2009 metų krizės metu, kai jis siekė 9,1 proc., teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Vilius Šapoka
Vilius Šapoka / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Prognozuojama, kad 2021 metais valdžios sektoriaus deficitas sumažės ir sudarys nuo 2,4 iki 3,9 proc. BVP.

„Įvertinus prognozuojamą ekonomikos nuosmukį numatomos žymiai didesnės valdžios sektoriaus išlaidos, ir tai yra teisinga, kai šiame etape mažėja valstybės pajamos. Anticiklinės fiskalinės politikos formavimas yra reikalingas, tačiau to įgyvendinimo kaina yra tikrai didelė ir beprecedentė“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė V.Šapoka.

Pasak jo, iki šių metų pradžios sukaupti finansiniai rezervai ir metų pradžioje buvęs santykinai nedidelis valstybės skolos lygis suteikė reikiamą fiskalinę erdvę, kuri dabartinėmis aplinkybėmis naudojama visuminės paklausos, investicijų lygiui palaikyti, socialiniams įsipareigojimams vykdyti.

„Lietuva naudoja turimą fiskalinę erdvę, todėl valdžios sektoriaus skola 2020 metais gali pasiekti beveik 47 proc. ar net viršyti 50 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (nuo 46,8 iki 50,6 proc., – BNS)“, – tvirtino ministras.

Kitąmet valdžios sektoriaus skola gali sudaryti nuo 47,9 proc. iki 52,7 proc. BVP.

Šios prognozės pateikiamos Finansų ministerijos parengtoje Lietuvos stabilumo 2020 metų programoje. 2020–2021 metų valdžios sektoriaus finansų projekcijos atspindi du ekonominės raidos rizikos scenarijus, kai BVP šiemet krinta 2,8 arba 7,3 proc., o 2021 metais prognozuojamas ekonomikos augimas nuo 5,4 iki 6,6 procento.

Numatoma, kad 2020 metais priemonių, skirtų kovai su neigiamais koronaviruso COVID-19 padariniais (įskaitant 5,6 proc. BVP bankų skolinimo potencialo padidinimo priemones), vertė sudarys 17,1 proc. BVP. Programoje įvertintos priemonės be skolinimo potencialo padidinimo priemonių sudaro 10,6 proc. BVP, o tiesiogiai valdžios sektoriaus balansą veikiančių priemonių vertė – 6,8 proc. BVP.

Taip pat numatoma, kad dėl ekonomikos kritimo ir atidėto mokesčių mokėjimo 2020 metais valdžios sektoriaus pajamos gali sumažėti 4,6 proc. BVP, palyginti su planuotomis 2020 metų biudžeto įstatyme.

Įvertinus sukauptų rezervų naudojimą, 2020 metais gali reikėti skolintis nuo 6,3 mlrd. iki 6,9 mlrd. eurų.

V.Šapoka pažymėjo, kad nepaisant to galimybė peržiūrėti šių metų biudžetą nėra svarstoma.

„Vyriausybė šiuo metu nesvarsto galimybės peržiūrėti biudžetą ir karpyti išlaidų. Esu ne kartą minėjęs, kad biudžeto peržiūra siekiant mažinti išlaidas turbūt galėtų būti įmanoma tik pačiu juodžiausiu scenarijumi, pavyzdžiui, jeigu įvyktų finansų krizė Europos Sąjungoje“, – tvirtino ministras.

„Šiuo metu tikrai tokio rezultato niekas nesitiki, dėl to turime tęsti tuos įsipareigojimus, kuriuos valstybė yra prisiėmusi. Turime skatinti ekonomiką tam, kad sušvelnintume pasekmes, ir turime investuoti taip, kad ateityje tai duotų kuo didesnį rezultatą“, – pridūrė jis.

Stabilumo programoje pažymima, kad Lietuvos ekonomikai atsigaunant po COVID-19 sukeltos krizės bus siekiama atkurti stabilią valdžios sektoriaus finansų padėtį, toliau stiprinti ekonomikos augimą, sugrąžinti valdžios sektoriaus skolą į prieš šią krizę buvusį lygį. Fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis, anticiklinės fiskalinės politikos formavimas vidutiniu laikotarpiu išlieka prioritetu.

Programa yra Lietuvos vidutinio laikotarpio biudžeto sistemos dalis ir pagal Europos semestro procedūras kiekvienais metais iki balandžio 30 dienos pateikiama Europos Komisijai ir Europos Tarybai. Vyriausybė Lietuvos stabilumo 2020 metų programai pritarė balandžio 29 dieną.

Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos stabilumo 2020 metų programos atitiktį Stabilumo ir augimo paktui, išvadas paskelbs šių metų gegužę.

Šių metų liepą bus atnaujinamos valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų projekcijos ir bendrai vertinama, kokios politikos reikėtų laikytis 2021 metais. Todėl šiek tiek koreguojamas ir kitų metų biudžeto rengimo kalendorius, derybas dėl 2021 metų biudžeto perkeliant iš birželio į liepos mėnesį. Biudžeto pateikimo Seimui data nesikeičia.

Pernai valdžios sektoriaus biudžeto perviršis, išankstiniais duomenimis, sudarė 0,3 proc. BVP, valdžios sektoriaus skola nominaliąja verte 2019 metų pabaigoje siekė 17,524 mlrd. eurų, arba 36,3 proc. BVP.

Rengiant 2020 metų biudžetą buvo prognozuojama, kad valdžios sektoriaus perteklius šiemet sudarys 0,2 proc., o 2021 metais – 0,1 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – atitinkamai 35,1 proc. ir 34,8 proc. BVP.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs