E.Gentvilas ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje atkreipė dėmesį, kad 2021 metų numatomas Lietuvos valstybės biudžeto deficitas viršija net ES šalių vidurkį.
„ES šalių planuojamas biudžeto deficito vidurkis kitiems metams – 4,8 proc., Lietuvos – 5 proc. Dar kalbama apie 13-ąją pensiją, kuri dar didintų. Kokias pasekmes planuotumėte po tokio biudžeto, ar tai galėtų vesti mokesčių didinimo link ateityje, ar tai atspindys daugelio ištaškytų pinigų šioje kadencijoje rezultatas“, – teiravosi parlamentaras.
Beje, panašų biudžeto deficitą kaip ir kitos ES šalys planuojanti Lietuva turėtų atsidurti tarp Europos šalių, kurios krizę atlaikė geriausiai ir kurių BVP 2020 metais susitrauks mažiausiai.
Tuo metu finansų ministras V.Šapoka Vyriausybės valandoje pabrėžė, kad vidutiniai dydžiai ne visada atspindi situaciją.
„Čia kaip vidutinė palatos temperatūra ar, kaip profesorius Glaveckas sako, vidutinis Nemuno gylis, kuris virš 30 centimetrų, bet perbristi turbūt nedrįstume“, – lygino ministras.
Jis mano, kad biudžeto deficitą reikėtų mažinti pamažu – priešingu atveju tektų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kurie numatomi anksčiau priimtuose įstatymuose – pensijų indeksavimo, vaiko pinigų. Be to, tektų mažinti atlyginimus viešajam sektoriui.
„Mažinimas deficito, žinoma, yra įmanomas, bet nemanau, kad kas šiuo metu to imtųsi, nes tokiu atveju reikėtų mažinti atlyginimus mokytojams, dėstytojams, sveikatos specialistams, gydytojams, mokslininkams ir kitiems. Kaip matyti iš biudžeto projekto, naujų reikšmingų įsipareigojimų nėra prisiimama“, – tvirtino V.Šapoka.
Pasak jo, pasirinktas kelias optimalus, nes numatomas aiškus planas, kaip stabilizuoti skolą ir skolos augimą.
„Skolos augimas stabilizuosis ties 50 proc. nuo BVP ir ateityje mažės. Manau, kad Seimas ir Vyriausybė patvirtins projektą, nes jis geras“, –vylėsi ministras.
Teiravosi, kiek pabrangs skolinimasis
Liberalas Simonas Gentvilas Vyriausybės valandoje Seime tvirtino, kad tvarus biudžeto formavimasis trejus metus leido Lietuvai pasiskolinti rekordiškai pigiai, tačiau tris mėnesius prieš rinkimus stebėtas betarpiškas išlaidų didinimas ir netvarus biudžetavimas, ne į konkurencingumą nukreiptos investicijos jam primena 2008 metus. Parlamentarui kilo klausimų, už kokias palūkanas teks kitais metais skolintis suplanuotus 5 mlrd. eurų.
Į tai premjeras Saulius Skvernelis atkirto, kad dėl atsakingo biudžeto planavimo ir fiskalinės drausmės laikymosi šiemet pavyko pasiskolinti 17 kartų mažesnėmis palūkanomis nei 2009 metais. Tiesa, į klausimą, už kokias palūkanas planuojama skolintis kitąmet, neatsakė.
„Skolos administravimo išlaidos kartais mažesnės, nei buvo tuomet“, – sakė premjeras.
Premjeras: gal pabarti finansų ministrą ir reikėjo
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Andrius Mazuronis Vyriausybės valandoje teiravosi, kaip premjeras vertina finansų ministro pasisakymus dėl tryliktos pensijos. Priminsime, kad V.Šapoka pareiškė, kad tokiems ilgalaikiams įsipareigojimams lėšų nėra, nors „valstiečiai“ ir toliau neatsisako šios idėjos.
S.Skvernelis tvirtino, kad finansų ministras išsakė savo nuomonę, tačiau pabrėžė, kad galutinį žodį tars Seimas.
„Dažniausiai finansų ministrų atsakymai būna „Ne, ne, ne“ ir tik kokį vieną kartą būna – „Taip“. Ministras kalbėjo ne Vyriausybės, o savo vardu, tačiau galutinį sprendimą priims Seimas. Nebaudžiau ministro, nors gal pabarti ir reikėjo“, – juokavo premjeras.
Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių 2021 metų biudžetui, kurio deficitas sieks 5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP).
Nors į projektą įtraukti ankstesni įsipareigojimai didinti tokias išmokas kaip vaiko pinigai, tačiau tryliktai pensijai lėšų nenumatyta. Visgi premjeras S.Skvernelis tvirtino, kad idėjos neatsisako – esą Vyriausybė lėšų šiai išmokai ieškos tada, kai Seimas priims atitinkamą įstatymą.
Nors naujų išmokų kitų metų valstybės biudžete nesiūloma, siūloma išlaikyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus didinti kai kurias išmokas: dešimčia eurų iki 70 eurų didėja vaiko pinigai, auga vidutinė senatvės pensija ir minimalus atlyginimas. Be to, visiems antrokams įvedamas nemokamas maitinimas.
Planuojamos 2021 metų valstybės biudžeto pajamos – 11,385 mlrd. eurų, įskaitant 2,26 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, išlaidoms – 15,49 mlrd. eurų.
2021 metų valstybės biudžeto projektą svarstys Seimas.
