„Manau, kad negalime turėti iliuzijų, kad turėsime ekonomikos augimą. Klausimas yra nuosmukis ir kokio lygio jis bus, tai priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti pandemiją. Čia aš kalbu ne tik apie Lietuvą, bet ir Europos Sąjungą ir bendrai pasaulyje, nes Lietuvos ekonomika yra atvira“, – Žinių radijui sakė V.Šapoka.
Pasak jo, numatyti, kokios bus koronaviruso epidemijos pasekmės yra sunku, daug kas priklauso nuo to, ar pavyks protrūkį suvaldyti dar šį pusmetį.
„Jeigu pavyks virusą suvaldyti pirmąjį pusmetį, tai ekonomikos smukimas sieks vienženklį skaičių, o jeigu viskas persimes į antrąjį pusmetį, tokiu atveju kalbėsime apie dviženklius skaičius. Tarptautinis valiutos fondas tikrai stengiasi numatyti ateitį, bet turint omenyje, kiek ta ateitis neapibrėžta (...) Tai manau, kad šiuo metu tos prognozės yra kol kas trumpalaikės, jos turės būti peržiūrimos atsižvelgiant į tai, kaip rutuliojasi situacija“, – sakė ministras.
Pasak jo, Finansų ministerija prognozes dėl Lietuvos ūkio raidos planuoja atnaujinti vasarą, kad būtų galima tinkamai parengti ateinančių metų biudžetą.
Pasiteiravus, koks dabartinės situacijos poveikis viešiesiems finansams V.Šapoka teigė, kad jis „vienareikšmiškai neigiamas“, matomas pajamų nesurinkimas. Jį lemia dvi priežastys: dalis įmonių nevykdo veiklos ir negauna pajamų, o kita vertus, aktyviai naudojamasi ir pagalbos priemone verslui – mokesčių atidėjimu.
„Per labai trumpą laiką buvo atidėta mokesčių už daugiau nei 150 mln. eurų. Tai turbūt niekam nekyla abejonių, jog po kelerių metų perteklinių viešųjų finansų šiemet turėsime tikrai didelį biudžeto deficitą. (...) Neabejotinai turėsime pasiskolinti, tą labai intensyviai darome. Skaičiuojame skolinimosi galimybes milijardais“, – aiškino ministras.
Anot jo, pajamų nesurinkimo procentas toliau gali didėti, tačiau kalbėti apie išlaidų karpymus nebūtų tikslinga.
„Pirminiai duomenys rodo, kad per mėnesį tas kritimas buvo 15 proc., manau, kad šitas procentas metų eigoje augs dar žymiai sparčiau. (...) Kalbant apie dabartinę ekonominę situaciją, išlaidų karpymas būtų klaida, nes turime vykdyti skatinančią fiskalinę politiką. (...) Manau, kad tikrai ne tas laikas ir ne ta situacija, kai reikia kalbėti apie išlaidų karpymą, o visų pirma apie ekonomikos skatinimą ir išlaidų efektyvumą“, – argumentavo V.Šapoka.
Pasak jo, kartu su užsienio ekspertais ruošiamas spartesnis ekonomikos transformacijos planas. Ministro teigimu, dabartinė krizė gali tapti galimybe Lietuvai restruktūrizuoti ekonomiką.
„Jis (planas – BNS) bus aktualus jau pandemijai pasibaigus. Kalba eina apie pasirengimą ateities infrastruktūrai, skaitmenizavimui, visuomenės kvalifikacijos kėlimui ir investicijoms į atsinaujinančią energetiką. Kodėl apie tai kalbu? Kiekviena krizė yra taip pat ir galimybė, tai dėl to Lietuvai, kuri geba greitai priimti sprendimus, reaguoti greičiau ir lanksčiau, manau, yra puikus metas investuoti taip pat ir į ateitį, kad mūsų ekonomika kuo sparčiau transformuotųsi prie jau žymiai aukštesnės pridėtinės vertės“, – sakė V.Šapoka.
Vyriausybei trečiadienį sušvelninus karantino sąlygas daliai verslo, ministras teigė, kad tolesnis suvaržymų palengvinimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos. Pasak jo, sunku tikėtis, jog šiuo pirmuoju etapu stipriai išaugtų vartojimas.
„Kaip rodo ekonominė Lietuvos istorija, ypatingai nuosmukio metais žmonės tampa labai atsargūs, vartojimo lygis nukrenti, dėl to tikėtis vartojimo šuolio nereikėtų. Turime būti atsargūs mes visi. Šis virusas yra naujas ir niekas nežino, kaip jis plėtosis toliau“, – sakė finansų ministras.
