„Lietuva yra parlamentinė respublika. Žinoma, kad Seimas gali priimti ir koreguoti Vyriausybės siūlymus ir sprendimus“, – trečiadienį žurnalistams komentavo V.Šapoka.
Tiesa, jis teigė prieštarausiantis sprendimams keisti biudžeto viešųjų finansų balansą – dabar perteklius siekia 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Kas svarbiausia, jeigu būtų nutarta, jog reikia didinti išlaidas, tačiau nedidinti valstybės biudžeto pajamų, tokiu atveju, žinoma, iš mano pusės bus visiškas nepritarimas. Mes turime išlaikyti 0,2 proc. viešųjų finansų perteklių, to reikalauja fiskalinės drausmės taisyklės, to reikalauja konstitucinis įstatymas“, – dėstė ministras.
Šią savaitę R.Karbauskis pareiškė, kad biudžetas, kurį priims Seimas, skirsis nuo to, kuris patobulintas sugrįžo iš Vyriausybės.
Parlamentarai, anot jo, pritars tam, kad bankų turto, prekybos tinklų apyvartos bei taršos mokesčiai įsigaliotų ne liepą, o sausį, tuo pačiu augtų vaiko pinigų išmokos, būtų įvestas papildomas bazinės pensijos indeksavimas.
„Priėmus mokestinius įstatymus, mes visus sprendimus perkelsim iš liepos 1 dienos, kaip siūlo Vyriausybė, į sausio 1-ąją. Tai ir pensijų didėjimas – prezidento siūlymas bus nuo sausio 1 dienos, o ne nuo liepos 1 dienos, vaiko pinigų klausimai – 60 ir 100 eurų bus nuo sausio 1 dienos, 70 ir 100 eurų – nuo liepos 1 dienos. Tai yra sprendimai, kurie aptarti su Vyriausybe“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Vyriausybė daugiavaikėms, nepasiturinčioms ir neįgalias atžalas auginančioms šeimoms siūlo vaiko pinigus nuo kitų metų sausio auginti nuo 70 iki 90 eurų, nuo liepos – iki 100 eurų.
Universali vaiko pinigų išmoka, kuri siekia 50 eurų, anot Ministrų kabineto, nuo sausio neturėtų keistis, o nuo liepos turėtų augti iki 60 eurų. Tačiau valdantieji, remdamiesi koalicijos sutartimi, siekia didesnių pokyčių – siūlo universalią išmoką didinti labiau.
Ar sąžininga įvesti naujus mokesčius, likus mėnesiui iki jų įsigaliojimo?
„Vyriausybė, pateikusi biudžeto projektą, įtraukė pajamas tik nuo liepos 1 dienos ir aiškiai išreiškė savo poziciją“, – atsakė V.Šapoka ir pabrėžė, kad „ne Vyriausybė inicijavo naujų mokesčių svarstymus“.
Vyriausybė, pateikusi biudžeto projektą, įtraukė pajamas tik nuo liepos 1 dienos ir aiškiai išreiškė savo poziciją.
„Vyriausybė pateikė savo matymą pagal tikimybę, ar tos pajamos rasis biudžete. Mes turime stebėti, kas vyksta visuomenėje, kas vyksta Seime ir ieškoti balanso, kad apskritai biudžetas būtų priimtas. Dėl šių naujų mokesčių mes pritariam pačiam tikslui, dėl nukreipimo papildomai gaunamų pajamų socialinės atskirties mažinimui, bet atkreipiame dėmesį į eilę rizikų – taip pat ir dėl įsigaliojimo datos. Pasiūlėme apsvarstyti ir alternatyvas“, – kalbėjo ministras.
Galiausiai dėl laikotarpio, kada įsigalios nauji mokesčiai, apsispręs Seimas ir prezidentas, pasirašydamas arba vetuodamas biudžeto projektą, akcentavo jis.
Seimas kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatymo projektą ketina priimti gruodžio 17-ąją.
