Rengdama kitų metų valstybės biudžeto projektą, Finansų ministerija iš asignavimų valdytojų sulaukė skaičių apie finansavimo 2020 metams poreikį.
Lyginant su šių metų patvirtintu valstybės biudžeto planu, valstybės institucijos prašo skirti 1,4 mlrd. eurų daugiau.
Suplanuotos šių metų valstybės biudžeto pajamos yra apie 10 mlrd. 590 mln. eurų. Išlaidos – beveik 11 mlrd. 706 mln. eurų.
Susitarta dėl maksimalių sumų
Planuojant kitų metų valstybės biudžetą, Finansų ministerija asignavimų valdytojams yra pranešusi maksimalius valstybės biudžeto asignavimų limitus – yra nustatytos trejų ateinančių metų asignavimų sumos.
„Asignavimų valdytojai, atsižvelgdami į praneštus limitus ir 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto rengimo plane numatytus terminus, užpildo programų sąmatų formas ir jas iki rugpjūčio mėnesio pabaigos pateiks Finansų ministerijai. Jų pagrindu ministerija parengs ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kurį pateiks Vyriausybei“, – informavo Finansų ministerijos atstovai.
Remdamasi Vyriausybės nutarimu, Vyriausybės kanceliarija birželį rengė premjero Sauliaus Skvernelio, V.Šapokos ir atitinkamų valdymo sričių ministrų pasitarimus, kuriuose susitarta dėl maksimalių valstybės biudžeto asignavimų sumų.
„Atsižvelgiant į lėtėjantį ekonomikos augimą, labai svarbu valdyti lūkesčius, todėl pirmieji paskaičiavimai – konservatyvūs. Galutinis variantas bus teikiamas rudenį po atnaujintų Makroekonominių prognozių“, – aiškino Finansų ministerija.
Atsižvelgiant į lėtėjantį ekonomikos augimą, labai svarbu valdyti lūkesčius, todėl pirmieji paskaičiavimai – konservatyvūs.
Dėl priemonių spręs rugsėjį
Pagal valstybės biudžeto rengimo planą, institucijos strateginių veiklos planų projektus ir lėšų kitiems metams poreikį turėjo pateikti gegužės mėnesį.
Lyginant su šiems metams numatytu finansavimu, asignavimų valdytojai papildomai paprašė 1,4 mlrd. eurų daugiau.
„Finansų ministerija gavusi iš asignavimų valdytojų informaciją apie papildomą lėšų poreikį, kiekvieną jų detaliai nagrinėja – jo apskaičiavimą, pagrįstumą. Vieni poreikiai kyla iš teisės aktuose numatytų įsipareigojimų, kiti – labiau diskreciniai. Nesant galimybių patenkinti visų poreikių, svarbu pasirinkti prioritetus“, – sakė Finansų ministerijos atstovai.
Vieni poreikiai kyla iš teisės aktuose numatytų įsipareigojimų, kiti – labiau diskreciniai. Nesant galimybių patenkinti visų poreikių, svarbu pasirinkti prioritetus.
V.Šapokai pabrėžiant būtinybę galvoti apie papildomas pajamas į valstybės biudžetą ir tam tikrų neprioritetinių išlaidų mažinimą, kur galbūt „karpyti“ finansavimą ar kitaip pataupyti, anot Finansų ministerijos atstovų, bus sprendžiama rugsėjį, atnaujinus 2020–2022 metų ekonominės raidos scenarijų.
Reikia išskirti prioritetus
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas sakė, kad ketina susitikti su V.Šapoka ir aptarti situaciją dėl kitų metų valstybės biudžeto formavimo.
Vertindamas tai, kad asignavimų valdytojų nurodytas finansavimo poreikis 2020-iesiems yra gerokai didesnis nei skirta šiemet, V.Ąžuolas kėlė klausimą ir dėl biudžeto formavimo praktikos.
„Asignavimų valdytojai pateikia labai didelį pliusą, jie nori daug daugiau. Deja, dažnai atsitinka ir kita situacija, kai tu prašai vienos sumos, o tau sako: „Na, žinote, per pusę rėžkime. Pusę galėsime, pusės – ne“. Tai čia klausimas, ar ta praktika nėra tokia ydinga, kad, jeigu tu prašysi mažai, tau vis tiek pusę nurėš, jeigu prašysi daug – irgi pusę nurėš“, – svarstė Seimo BFK pirmininkas.
Klausimas, ar ta praktika nėra tokia ydinga, kad, jeigu tu prašysi mažai, tau vis tiek pusę nurėš, jeigu prašysi daug – irgi pusę nurėš.
V.Ąžuolas akcentavo, kad šiame valstybės biudžeto projekto planavimo etape institucijos pateikė tik pirminius skaičius dėl pageidaujamo finansavimo. „Kai praeina tas pirmas derybų ratas, peržiūrima išsamiau, ir po to jau yra aiškiau, kokios galimybės“, – komentavo jis.
Kalbėdamas apie kitų metų valstybės biudžeto galimybes, V.Ąžuolas pabrėžė, kad yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Vyriausybės programos, nauja koalicinė sutartis, kurioje, pavyzdžiui, numatytas vadinamųjų vaiko pinigų didinimas, nemokamas aukštasis mokslas.
„Tai turbūt pradžiai reikėtų prioritetus susidėlioti, kokios sritys yra prioritetinės, ką tikrai turime padaryti, kokios mūsų galimybės bebūtų, o po to jau leistis žemyn, kiek mes turime tų papildomų galimybių. Aišku, visada reikia žiūrėti, kaip mažinti „šešėlį“ ar į galimybes surinkti daugiau. Tą visada irgi reikia žiūrėti“, – teigė jis.
Turbūt pradžiai reikėtų prioritetus susidėlioti, kokios sritys yra prioritetinės.
Pasak V.Ąžuolo, dabar biudžeto surinkimas yra džiuginantis.
„Aišku, atsargumas visada turi būti. Optimizmas gali būti labai didelis, kad surinksime labai daug, bet atsargumas visada turi būti. Bet tas atsargumas atsispindi ir Rezervo fonde, ir kituose dalykuose, kur, jeigu bus surinkimas kitoks, atsarga yra“, – dėstė Seimo BFK vadovas.
Jokių galimybių
Seimo BFK narė buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė nemato jokių galimybių, kad kitąmet asignavimų valdytojams skiriamas finansavimas galėtų didėti 1,4 mlrd. eurų.
„Tikrai jokių variantų nėra. Labai įdomu bus dabar paklausti Vyriausybės ir Finansų ministerijos: o ką gi jie planuoja? Nes nelabai tikėtina, kad jie ateis su biudžeto projektu taip paprastai ir numes viską priešrinkiminiam Seimui ant stalo“, – mano ji.
R.Budbergytė akcentavo, kad valstybės biudžeto pajamų augimas 2020 metais greičiausiai bus mažesnis nei šiemet.
„Juk dabar visi ekonomistai, ekspertai iš tarptautinių organizacijų pastebi, kad jau atėjo tas laikas, kai mūsų ekonomikos augimas pradeda lėtėti“, – pabrėžė politikė.
Dabar visi ekonomistai, ekspertai iš tarptautinių organizacijų pastebi, kad jau atėjo tas laikas, kai mūsų ekonomikos augimas pradeda lėtėti.
Norint didesnio finansavimo iš biudžeto, anot R.Budbergytės, reikia galvoti apie papildomus pajamų šaltinius. Ji vardijo, kad ekonomikai lėtėjant „šešėlis“ nustos trauktis.
Seimo BFK narė abejoja, ar priešrinkiminiais metais valdantieji ar kiti perrinkimo sieksiantys politikai ryšis didinti mokesčius. Jei tam tikri mokesčiai, tarkime, nekilnojamojo turto ar automobilių taršos, būtų įvesti, jie biudžetą esą papildytų keliasdešimčia milijonų eurų.
Seimo BFK narė sakė, kad mokestinių lengvatų valstybėje yra už 1,5 mlrd. eurų. Jų, kaip svarstė parlamentarė, prieš rinkimus irgi niekas nesiims judinti.
„Aš įsivaizduoju, kad pasakymas iš Finansų ministerijos, kad susimažinkite išlaidas, viską finansuokitės iš vidinių resursų, nebus pakankama prielaida, kad atsirastų nors pusė tos sumos, kurios dabar visi taip geidauja“, – teigė ji.
Norint kalbėti apie didesnes biudžeto išlaidas, R.Budbergytės nuomone, reikia kelių dalykų. Pirma – rimtos, ne kosmetinės viešųjų išlaidų peržiūros.
Pavyzdžiui, kad nepriklausomi ekspertai peržiūrėtų kiekvienos viešosios politikos srities programas ir nuspręstų: reikalingos jos ar ne.
Taip pat politikė atkreipė dėmesį į valstybės išlaikomą infrastruktūrą.
„Ji yra imli finansams. Mums reikia galvoti, ką daryti su tais dalykais. Ir Europos Komisija prieš porą metų savo rekomendacijose yra pastebėjusi, kad mūsų viešoji infrastruktūra yra perteklinė ir ji mums sėdi ant sprando“, – pažymėjo R.Budbergytė.
