„Jeigu pasižiūrėsime pastaruosius keletą metų, matyt, niekam jau nekyla abejonių, kad šešėlis Lietuvoje sparčiai traukiasi. Čia nesigirsiu, čia ne mano nuopelnas – visos Lietuvos žmonių nuopelnas ir tuo turime didžiuotis. Per keletą metų šešėlis susitraukė daugiau nei 10 proc. punktų. Aš manau, kad tai yra įspūdingas rezultatas“, – kasmetinei akcijai „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui” skirtoje konferencijoje pirmadienį sakė V.Šapoka.
Pasak jo, Vyriausybė per kadenciją ėmėsi veiksmingų iniciatyvų mažinant neapskaitytą ekonomiką, o svarbiausias buvo vertybinis pokytis.
„Žinoma, Vyriausybės darė daug darbų, buvo „Baltųjų finansų iniciatyva“ – patikimų mokesčių mokėtojų kriterijai, buvo galimybė sumokėti „pamirštus“ mokesčius, modernizuota Valstybinė mokesčių inspekcija. Buvo visko daug. Bet aš tikrai tikiu, kad įvyko svarbiausias dalykas – pradėjo formuotis naujos vertybės“, – sakė ministras.
V.Šapokos teigimu, nors dabar valstybė susiduria su šoku ir pandemija, akivaizdu, kad sąžiningai mokami mokesčiai labai padeda valstybei, verslui ir žmonėms. Ministro teigimu, reikia tikėtis, kad po krizės šešėlis negrįš į ankstesnį mastą.
„Kas vyksta dabar? Šokas, pandemija, bet svarbus dalykas yra tas, ką tiesiogiai reiškia tie sumokėti mokesčiai – tai ir pagalba medikams, išmokos pažeidžiamiausiems, subsidijos, prastovų finansavimai ir visi kiti dalykai. Tai grįžta atgal žmonėms tam, kad galėtume išgyventi šį sunkų periodą. Ar yra grėsmė, kad sugrįš šešėlis? Taip, tokia grėsmė yra, bet aš kažkaip noriu tikėti, kad tų vertybių šitas sunkmetis nenubrauks“, – sakė V.Šapoka.
Banko „Swedbank“ valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė santūriau vertina Lietuvos laimėjimus šešėlio suvaldymo kontekste.
„Nematau tokio gero vaizdo, nes šešėlis Lietuvoje yra labai opi problema ir skaičiai rodo ir bendrai visos analizės, kad mes Europoje vieni iš didžiausių turintys būtent tą opią problemą“, – konferencijoje sakė D.Grigienė.
Ji pastebėjo, kad karantino pradžioje ypač sumažėjo atsiskaitymų grynaisiais, bet ir šiuo atveju kaimynai Lietuvą lenkia.
„Grynųjų apyvartumas sumažėjo labai ženkliai, kadangi tikrai buvo ta rizika, buvo skelbiama, kad per grynuosius gali plisti virusas. Tai pirmą kartą turėjome aukščiausius skaičius kortelių naudojimo Lietuvoje pasiekę ir tai buvo rekordai, bet tie rekordai dar atsilieka nuo kaimynų – estų, latvių, jau nekalbu apie Skandinavijos šalis“, – sakė Lietuvos „Swedbank“ valdybos pirmininkė.
Anot jos, Finansų ministerijos šį mėnesį pristatytas „Ateities ekonomikos DNR planas“, numatantis milijardines investicijas į penkias prioritetines sritis, yra pagirtinas sprendimas, tačiau šešėliui mažinti reikia ypač atkreipti dėmesį į dvi sritis: ekononomikos skaitmenizavimą ir švietimo sistemą.
„Planas ateities DNR ekonomikos yra be galo geras, mano akimis žiūrint, bet gal man atrodo, dvi sritys, kurios iš esmės padeda ir gali duoti realios naudos kovoje su šešėliu, tai visų pirma skaitmenizavimas bendrai ekonomikos. Deja, šiandien negalime pasakyti, kad tai lengvai priimama politikų ar bendrai yra noras imtis kažkokių veiksmų“, – sakė D.Grigienė.
Jos manymu, prie šešėlio mažinimo prisidėtų ir jaunimo švietimas, pavyzdžiui, temomis, kam reikalingi mokesčiai ir pan.
Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo savaitę truksianti kasmetinė akcija, skirta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą valstybei ir gyventojams.
Akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ organizuoja asociacija „Investors‘ Forum“ ir skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“.
