„Suformavome daugiau nei 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, jis apima tiek dotacijas, tiek garantijas, tiek kitas finansines priemones. Tiek verslas, kuris sustojo visiškai, tiek verslas, kuris patiria sunkumų, tiek verslas, kuris mato šiuo metu naujas galimybes ir nori investuoti – tas paketas apima visus“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė V.Šapoka.
Pasak jo, parama norintis pasinaudoti verslas jau dabar gali tiesiogiai kreiptis į savo banką ar finansų tarpininką, kuriems jau yra perduota visa būtina informacija.
Visa parama yra tik atsakingam verslui, kuris rūpinasi savo darbuotojais ir partneriais, – teigė finansų ministras.
„Įjungėme režimą greičiau, lanksčiau ir daugiau. Trumpinami visi terminai, naujos schemos tvirtinamos nedelsiant, yra plečiama apyvartinių paskolų savoka, įtraukiamos papildomos finansavimo veiklos, nebelieka regioninių apribojimų ir skirtumų, priemonės prieinamos tiek smulkiam, tiek stambiam verslui“, – tvirtino ministras.
„Sumos yra įspūdingos, tikrai yra verslui galimybės susitvarkyti ir likvidumo problemas, ir ieškoti naujų investavimo galimybių, plėsti klientų ratą, jei karantino akivaizdoje mato naujų nišų“, – pridūrė jis.
Ministras pabrėžė, kad paramos mechanizmas galioja tik „atsakingam verslui“.
„Visa parama yra tik atsakingam verslui, kuris rūpinasi savo darbuotojais ir partneriais. Tik veikdami solidariai mes sugebėsime išgelbėti ekonomiką ir greitai pastatyti ją ant kojų“, – tvirtino V.Šapoka.
Finansų ministerijos teigimu, peržiūrint esamų priemonių sąlygas ir kuriant naujas priemones, trumpinami garantijų išdavimo vertinimo terminai, kuriamos naujos priemonės, jų įgyvendinimo schemos, paskolos ir garantijos bus suteikiamos ne tik verslo plėtrai, bet ir likvidumui,.
Garantijų limitas padidintas daugiau nei keturis kartus, palūkanos bus kompensuojamos 6 mėnesius (paskoloms nuo karantino paskelbimo), kai bankai suteikia paskolos grąžinimo atostogas.
Subsidijos už darbuotojus gali būti peržiūrėtos
Vyriausybė gali peržiūrėti verslui numatytas subsidijas už darbuotojus, laikinai nedirbančius dėl koronaviruso krizės, teigia finansų ministras. Pasak V.Šapokos, gali būti imtasi papildomų priemonių ar peržiūrimos dabar numatytos.
„Patvirtintas (ekonomikos skatinimo – BNS) planas yra gyvas organizmas, mes nuolat planą atnaujiname ir peržiūrime. Kuomet gausime pačią naujausią statistiką, kaip darbdaviai ir gyventojai sureagavo į šį kompensavimo mechanizmą, prireikus mes jį peržiūrėsime ir tobulinsime“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė V.Šapoka.
Pasak jo, karantinas veikia neilgai, todėl daugiau ir tikslesnės informacijos bus tik balandžio pradžioje.
„Pirmoji banga buvo emocinė, kai kurie verslai ėmėsi saugoti darbuotojus, kiti supanikavo ir pradėjo kai kuriuos žingsnius, dėl kurių dabar, matyt, gailisi. Manau, kuomet baigsis mėnuo ir mes turėsime statistiką tiek iš „Sodros“, tiek iš kitų valstybės institucijų, bus pirmos indikacijos dėl realių žingsnių, kurių imasi įmonės. Tada bus geras laikas įsivertinti, ar nereikia papildomų priemonių, ar nereikia peržiūrėti esamų“, – tvirtino ministras.
Seimas praėjusią savaitę nutarė, kad darbdaviams ekstremalios situacijos ar karantino metu paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, būtų mokama subsidija darbuotojų darbo užmokesčiui.
Įmonėms, kurių veikla tik apribota, subsidija sieks 60 proc. atlyginimo, o veiklą visiškai sustabdžiusių įmonių darbuotojams ji sieks 90 proc. atlyginimo. Likusią atlyginimo dalį turės mokėti darbdavys.
Abiem atvejais subsidija, kurią iš valstybės gaus darbdavys, negalės viršyti minimalios mėnesio algos. Darbdaviai darbo vietas turės išlaikyti ne trumpiau kaip tris mėnesius nuo subsidijos gavimo pabaigos.
Savarankiškai dirbantiems, mokėjusiems socialinio draudimo įmokas, bus mokama fiksuota 257 eurų išmoka per mėnesį.
Kviečia aukoti į specialų fondą
Finansų ministras V.Šapoka kviečia žmones aukoti į specialų COVID-19 pasekmių mažinimo fondą, skirtą kovai su koronavirusu.
„Nuo šiol prie COVID-19 fondo, kurį įsteigė Finansų ministerija, gali prisidėti kiekvienas ir paprastai – trumpais skambučiais iš visų operatorių kiekvienas galima prisidėti 2, 5 ar 10 eurų“, – antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė ministras.
Anot Finansų ministerijos, ateityje turėt pradėti veikti ir trumpieji numeriai aukoms, tačiau jie kol kas neveikia.
„Šitie trumpieji numeriai startuos jau šiandien ir kviečiu visus prisidėti prie bendro tikslo“, – tvirtino finansų ministras.
Jis taip pat pridūrė, kad aukoti galima ir didesnes sumas – kol kas dažniau šiuo metu tai daro verslininkai.
„Štai ir šiandien gavau vieną skambutį, kad bus pervesta 100 tūkst. eurų suma. Fondas veikia vos keletą dienų, o turim daugiau nei 300 tūkst. eurų“, – kalbėjo V.Šapoka.
Pasak finansų ministro, fonde surinkti pinigai naudojami apsaugos priemonių, įrangos pirkimams.
„Perkame apsaugos priemones, reikalingą įrangą ir orientuojamės į vietos verslą, kadangi žinome, jog pasaulio logistikos grandinės trūkinėja. Visų pirma, stengsimės ieškoti tiekėjų būtent Lietuvoje“, – teigė finansų ministras.
Šiuo metu nestinga ir įvairių privačių iniciatyvų – lėšas, iš kurių perkamos apsaugos priemonės medikams, renka „Laisvės TV“, aukok.lt ir maltiečiai, kitos organizacijos.
Euro zonos ministrai sutiks naudoti pagalbos fondą kovai su koronavirusu
V.Šapoka sako, kad euro zonos finansų ministrai antradienį turėtų pritarti bendro finansinės pagalbos fondo naudojimui, siekiant sušvelninti koronaviruso pandemijos žalą ekonomikai.
„Europos stabilumo mechanizmas turi potencialo šiuo metu pasiskolinti bendrai 400 mlrd. eurų. Lietuva palaiko šią iniciatyvą. Manau, kad sutarimą vieną ar kitą šiandien mes surasime“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje antradienį sakė V.Šapoka.
Ministras pripažino, kad „ne visos šalys priėmė šitą pasiūlymą su dideliu džiaugsmu“, bet sakė tikįs, kad „solidarumo vardan“ kompromisas bus pasiektas.
ES finansų ministrai bendro skolinimosi iniciatyvas telekonferencijoje aptars antradienio vakarą.
