Finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį spaudos konferencijoje tvirtino, kad vartotojų ir verslo lūkesčiai sparčiai blogėja.
„Prastėjančios verslo nuotaikos rodo neužtikrintumą ir paskatins svarstyti investicinių planų atidėjimą, o prastėjantys vartotojų lūkesčiai lemia lėtėjantį vartojimą“, – tvirtino ministras.
Prastėjantys vartotojų ir verslo lūkesčiai atsiliepia ir pajamų surinkimui – kovą iš mokesčių į biudžetą surinkta 100 mln. eurų mažiau pajamų, negu planuota.
„Pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6 proc., arba 140 mln. eurų, daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai yra tik 1,6 proc., ar 42,3 mln. eurais, mažiau nei prognozuota.
Šitas atsilikimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nežymus, nes, jei pažiūrėtume į kovo mėnesį, tai biudžeto pajamos buvo beveik 100 mln. eurų, arba 14 proc. mažesnės, nei planuota. Nepaisant to, kad dauguma mokesčių mokama už viruso padarinių nepaveikto vasario mėnesio rezultatus, dalis įmonių kaip likvidumo pagalbą naudojo mokesčių atidėjimą“, – tvirtino ministras.
Pasak V.Šapokos, vien iš Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kovą gauta 32,7 proc. mažiau pajamų, negu planuota. Iš PVM šiemet gauta 980,8 mln. eurų pajamų.
Biudžeto išlaidų mažinimas šiuo metu tikrai nėra svarstomas, – teigė V.Šapoka.
Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais buvo 2,544 mlrd. eurų, pranešė Finansų ministerija. Anot Finansų ministerijos, dalis COVID-19 paveiktų įmonių pasinaudojo suteikta galimybe už vasarį deklaruotus PVM mokėjimus atidėti. PVM grąžinimų be prašymų, siekiant pagerinti COVID-19 paveiktų įmonių likvidumą, per kovo mėnesį buvo atlikta 15,8 mln. eurų (2,4 karto) daugiau nei prieš metus.
Visgi finansų ministras pabrėžė, kad nors pajamų surinkimas mažėja, karpyti išlaidų kol kas neplanuojama.
„Biudžeto išlaidų mažinimas šiuo metu tikrai nėra svarstomas“, – pabrėžė V.Šapoka.
BVP kris mažiausiai 7,3 proc.
Finansų ministras pateikė ir atnaujintas ekonomikos prognozes. Kovo mėnesį Finansų ministerija prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet gali smukti iki 2,8 proc., tačiau balandžio mėnesį pakoreguotos prognozės blogesnės – laikantis tos pačios prielaidos dėl COVID-19 suvaldymo per pirmąjį šių metų pusmetį, balandžio mėn. sudarytame scenarijuje numatoma, kad Lietuvos BVP gali smukti ir iki 7,3 procento.
„Jei iki vasaros nebus suvaldyta, šalies ekonomika gali smukti dviženkliais skaičiais. Pirmieji statistiniai šių metų duomenys rodo, kad vartotojų lūkesčiai visiškai išblėsę – kovo mėnesio ekonominių vertinimo rodiklis palyginus su pernai sumažėjo 7 procentiniais punktais. Lūkesčių nuosmukis užfiksuotas visuose sektoriuose – pradedant pramone. Prekyboje pasitikėjimo rodiklis smuko 2 procentiniais punktais, paslaugų sektoriuje 11 procentinių punktų“, – vardijo ministras.
Vartotojų lūkesčiai sumažėjo 6 procentiniais punktais – pastarąjį kartą toks lūkesčių mažėjimas fiksuotas prieš ketverius metus.
„Invegos“ priemonės vėluoja
V.Šapoka pritarė ekonomistų ir verslininkų išsakytai kritikai, kad „Invega“ pagalbos priemonės verslui vėluoja ir apyvartinėms lėšoms užtikrinti įmonėms siūlė naudotis mokesčių atidėjimu.
Lengvatinės „Invega“ paskolos, kurių verslas laukia jau visą mėnesį, turėtų įmones pasiekti šią savaitę. Nuo ketvirtadienio finansų įstaigos teikė paraiškas dėl dalyvavimo lengvatinių paskolų dalijime ir portfelinių garantijų programoje.
Pasak „Invega“ vadovo Kęstučio Motiejūno, šios paskolos orientuotos į būtinąsias išlaidas, kurių reikia įmonės pragyvenimui veiklai sustojus ir stipriai ją apribojus – darbo užmokesčio daliai, nuomos mokėjimui, kitoms būtinosioms išlaidoms. Vyriausybė šiai priemonei skyrė 50 mln. eurų.
Maksimali paskolos suma sieks 100 tūkst. eurų, palūkanos – iki 0,2 proc. Į šias paskolas gali pretenduoti įmonė, kuri stipriai nukentėjusi nuo Covid-19 situacijos: apyvarta nukritusi daugiau kaip 60 proc. arba veikla sustabdyta. Be to, įmonė turi būti išlaikiusi ne mažiau 50 proc. darbuotojų palyginus su kovo 1 diena.
Nuo ketvirtadienio, balandžio 16 dienos, pradėjo veikti ir portfelinių garantijų už verslo paskolas ir lizingo sandorius programa, kuriai numatyta 425 mln. eurų. Ši priemonė skiriama tiek smulkiam ir vidutiniam, tiek didesniam verslui. Garantija galės būti taikoma tiek naujai išduodamoms paskoloms likvidumui palaikyti ar apyvartinėms lėšoms, tiek anksčiau išduotoms paskoloms, kurias verslui reikia pertvarkyti dėl nepalankios situacijos – atidėti mokėjimus, pratęsti terminus ir pan.
Kasdien prarandama 2000 darbo vietų
Tiek verslas, tiek ekonomistai kritikuoja, kad ambicingą ekonomikos skatinimo planą paskelbusi Vyriausybė vėluoja suteikti realią paramą verslui. Karantinas paskelbtas jau prieš mėnesį, o reali pagalba nukentėjusių įmonių nepasiekė.
Pandemijos ir ekonominės krizės metu susibūrusi ekonomistų ir ekspertų grupė įspėja, kad palyginus su kitomis Europos šalimis Lietuva vėluoja suteikti pagalbą verslui, įvairios priemonės užstrigę biurokratijos liūnuose, tad kiekviena uždelsta diena Lietuvai kainuoja beveik 2000 prarastų darbo vietų.
Laikinai galima būtų reguliuoti apsaugos priemonių kainas
Prezidentui vetavus kainų reguliavimą numatančias įstatymų pataisas, V.Šapoka teigia, kad laikinai reguliuoti būtų galima apsaugos priemonių bei kitų „jautrių“ prekių kainas. Apie tai rašo BNS.
„Žinoma, geriausias reguliuotojas yra efektyvi rinka, efektyvi konkurencija, tačiau, mano nuomone, išskirtiniais atvejais kainų reguliavimas trumpu laikotarpiu yra pateisinamas, kuomet kalbame apie itin jautrias sritis, kaip pavyzdžiui, apsaugos priemonės saugantis nuo viruso“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo V.Šapoka.
Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymų pakeitimus, kuriais numatyta galimybė valstybei reguliuoti kainas. Jo nuomone, tai daryti galima tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį.
Vyriausybė laikėsi pozicijos, kad kainų reguliavimas būtų pasitelktas tik išskirtiniais atvejais.
G.Nausėda pirmadienį su valdančiųjų ir opozicinių partijų lyderiais aptars ir galimybę karantino metu stabilizuoti svarbiausių produktų kainas. Seimas antradienį turėtų balsuoti dėl prezidento veto.
Paskelbus karantiną ir rinkoje trūkstant apsaugos priemonių, kai kurie perpardavinėtojai kaukes, respiratorius ir kitas priemones pardavinėjo itin aukštomis kainomis.
Diskusijoms dėl valstybinio banko dar ne laikas
G.Nausėdai praėjusią savaitę vėl iškėlus valstybinio banko ar fondo kūrimo idėją, finansų ministras teigia, kad apie tai kalbėti anksti, tokios diskusijos galėtų vykti vėliau. V.Šapoka kartoja, kad jo steigimas užtruktų apie metus ir kainuotų apie 1 mlrd. eurų. Apie tai praneša BNS.
„Šiuo metu Lietuvoje turime tris finansinio skatinimo institucijas, tai yra „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Manau, kad šių trijų finansinių institucijų tikrai pakanka. Kalbant apie valstybinio banko steigimą, visuomet galima tokią alternatyvą svarstyti, tačiau tai užtruktų maždaug apie metus laiko. Jeigu norime tikrai reikšmingo banko, tai kainuotų apie 1 mlrd. eurų. Manau, kad tokia diskusija galima ateityje, bet tikrai ne šiuo metu“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė V.Šapoka.
Jis sutiko, kad kai kurios paramos priemonės verslui galėjo startuoti anksčiau.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ekonomistas G.Nausėda juokėsi iš valstybinio banko, o prezidentui G.Nausėdai tai nebėra tabu
„Į ką noriu atkreipti dėmesį, kad vienas mechanizmas, kuris šiuo metu tikrai plačiai taikomas, tai likvidumo parama per mokesčių ir socialinio draudimo įmokų atidėjimą, tikrai sėkmingai veikia. Matome šimtai milijonų atidedamus mokesčius ir šitos lėšos naudojamos kaip apyvartinis kapitalas. Tikrai kviečiu įmones, kurios nukentėjo, atidėti mokesčius ir taip spręsti savo likvidumo problemas“, – sakė ministras.
Bankams neskolinant sunkumų patiriančioms įmonėms, G.Nausėda praėjusią savaitę sakė, kad kilus koronaviruso krizei galima vėl svarstyti apie valstybinio banko steigimą. Anot jo, tokia institucija galėtų būti nebūtinai bankas, o, tarkime, plėtros fondas.
Apie tai, kad reikėtų mąstyti apie valstybinio banko kūrimą, G.Nausėda buvo užsiminęs ir pernai. Tuomet jis sakė, kad valstybinio banko kūrimas „neturėtų būti tabu“.
Tačiau ministras V.Šapoka ir tuomet sakė, kad valstybinio banko steigimas būtų brangus ir rizikingas, idėja abejojo ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Prieš pelno mokesčio lengvatą
Prezidentui užsiminus apie galimybę suteikti nuo krizės nukentėjusioms įmonėms pelno mokesčio lengvatą, finansų ministras santūriai vertina tokią iniciatyvą ir siūlo dabar nesvarstyti jokių mokestinių pakeitimų.
„Siūlau šiuo metu nesvarstyti jokių mokestinių pakeitimų, kadangi įsivelsime į labai ilgas ir neproduktyvias diskusijas. Kalbant apie šį konkretų siūlymą, remiantis OECD (EBPO – BNS) vertinimu, pelno mokesčio lengvatos šiuo laikotarpiu kažin ar duos kažkokios reikšmingos naudos, kadangi tos įmonės, kurios šiuo metu uždirba pelną ir mato galimybių plėstis, tai remti jas bendrais mokesčių mokėtojų pinigais kažin ar būtų tikslinga“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ministras V.Šapoka.
„Tos įmonės, kurios šiuo metu patiria nuostolių, juos galės kilnoti neribotą laiką, kaip numato mūsų teisės aktai. O pelno mokesčio lengvatos tokioms įmonėms, kurios patiria šiuo metu nuosmukį, dėl tokių lengvatų nebus nei lengviau, nei kažkaip paskatins jas išlaikyti darbuotojus“, – pridūrė ministras.
Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad svarstoma siūlyti sumažinti pelno mokestį įmonėms, per krizę išlaikančioms darbuotojus. Tokia lengvata galėtų būti taikoma trejus metus.
Šiuo metu Lietuvoje įmonėms, išskyrus bankus, galioja trys pelno mokesčio tarifai – 15 proc. bei lengvatiniai 10 ir 5 proc. Lengvata taikoma daugiausia smulkioms ir naujoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų ir jos turi iki 10 darbuotojų.
Nuo šių metų pradžios iki 20 proc. padidintas pelno mokestis bankams.
