„Ryga pernai neteko pakankamai didelio anglies srauto, kuris sugrįžta, daugiausia anglys ir rūdos įvairios, kurios padeda kompensuoti praradimus ir turėti pozityvų rezultatą. Panaši situacija yra Ventspilyje – sugrįžo anglis, rūda, šiek tiek naftos. Liepojos duomenų neturime, bet ji irgi turi teigiamą rezultatą, tad visi Latvijos uostai po didelio didelio kritimo praėjusiais metais rodo teigiamus rezultatus šiemet“, – trečiadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė LJKKA prezidentas Vaidotas Šileika.
V.Šileikos teigimu, Lietuvos ir Latvijos uostų rezultatų skirtumą lemia ir tai, kad kaimyninėje šalyje kraunami kroviniai iš Rusijos.
„Noriu pabrėžti, kad, priešingai nei Klaipėdoje, Latvijos uostuose kraunama anglis, kuri dažniausiai yra rusiška arba iš Kazachstano, jie tikriausiai toliau dirba su Rusijos segmentu, dėl to jie šiuo metu turi teigiamus skaičius“, – teigė asociacijos vadovas.
Uosto kompanijų atstovai mano, kad rusiškų krovinių srautą kaimyninėse šalyse lemia istorinės priežastys bei požiūris į verslo santykius su Rusija: Latvijoje kraunama tai, ko nedraudžia sankcijos, Lietuvoje nuo ryšių su Rusija stengiamasi atsiriboti.
„Ryga ir Talinas visada buvo orientuoti į rusišką tranzitą, istoriškai taip susiklostė, pas mus jo buvo mažiau, gal keli procentai nuo bendros krovos. Manyčiau, kad jie vertindami situaciją, kad tam tikri kroviniai nėra ar nebuvo sankcionuoti – juos krovė, kas neuždrausta, laikoma legalu, gal dėl to ten ir atsinaujino tie srautai. Su sankcionuotais kroviniai jie tikrai negali dirbti, be to, dalis krovinio yra iš Kazachstano“, – teigė V.Šileika.
Bendrovės „Vakarų krova“ vadovas Gediminas Rimkus pabrėžia skirtingą kompanijų, pardavėjų, dirbančių Lietuvoje ir Latvijoje, požiūrį.
„Mūsų lietuviško grūdo pardavėjai atsisako tranzitinių rusiškų grūdų, kurie pernai vyko iš Kaliningrado, jie nėra sankcionuoti, bet kompanijos nutarė negadinti savo reputacijos. Latvijoje situacija yra kitokia, be to, ir geografiškai ji patogesnė tokiam eksportui, manau, kad tai irgi veikia“, – susitikime su žiniasklaida sakė jis.
Asociacijos duomenimis, Rygos uoste per septynis šių metų mėnesius perkrauta 13,16 mln. tonų krovinių, arba 13 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, Ventspilyje – 8,2 mln. tonų (25 proc. daugiau).
Talino uoste per pirmąjį pusmetį perkrauta 9,5 mln. tonų krovinių, arba 15 proc. mažiau nei pernai. Klaipėdos uoste šiemet sausį-liepą perkrauta 20,5 mln. tonų krovinių – 19 proc. mažiau.
Standartizuotų konteinerių (TEU) krova rytinėje Baltijos pakrantėje per septynis mėnesius sparčiausiai augo Klaipėdoje – jų perkrauta 559 tūkst., arba 60 proc. daugiau, Rygoje – 278 tūkst. (didėjo 15 proc.), Taline – 147 tūkst. (didėjo 34 proc.), Kaliningrade – 95 tūkst. (mažėjo 61 proc.), Sankt Peterburge – 717 tūkst. (mažėjo 41 proc.).
