Pasak eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, jei jautienos, sojos, palmių aliejaus, kavos, kakavos produktus, odos bei medienos prekes bus draudžiama įvežti į ES, jie neturėtų pabrangti, be to, daugelis įmonių džiaugiasi tokia iniciatyva.
„Dabar mes stengiamės apsaugoti miškus Europos Sąjungoje, bet kita ranka prisidedame (prie naikinimo – BNS), kaip viena didžiausių pasaulio ekonomikų ir viena didžiausių vartotojų kituose regionuose. Šiuo atveju užtikriname, kad apsaugome miškus ir kituose žemės regionuose ir neprisidedame prie jų naikinimo“, – BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys V.Sinkevičius.
Jo teigimu, priėmus šią iniciatyvą, tiekėjai privalės pateikti duomenis institucijoms, įrodančius, kad produktai buvo išgauti nekertant miškų ir nekeičiant žemės paskirties.
V.Sinkevičius sako, kad produktų kainos bei įmonių išlaidos dėl to neturėtų išaugti.
„Poveikio vertinimas neidentifikavo, kad kainos turėtų pakilti, nes jau ir dabar vyksta vieni ar kiti patikrinimai ir mes sistemą pritaikėme taip, kad šalys bus suskirstytos į aukštos, vidutinės ir žemos rizikos grupes. Žemoms ir vidutinėms patikrinimas bus lengvesnis, o aukštos rizikos grupei reikės pateikti papildomus įrodymus, jie bus skaitmenizuoti. Nematome, kad įmonių išlaidos bus itin didelės, bet matome, kad nauda bus daug didesnė nei galimi kaštai prisitaikyti įmonėms“, – aiškino V.Sinkevičius.
Pasak jo, dalis įmonių jau dabar taiko tokią praktiką ir džiaugiasi, kad reguliavimas ES bus suvienodintas.
„Daugelis didžiųjų įmonių jau taiko tas praktikas ir džiaugiasi Komisijos iniciatyva, kadangi susilygina leidimų taisyklės, nelieka vadinamojo žaliojo plovimo (angl. green washing), kai vienos įmonės daro tuos sprendimus ir užtikrina, kad jų produktai neatkeliauja iš tų vietovių, kur yra kertami miškai, o kitos, deja, apeina, pateikia vartotojams ne visą informaciją“, – sakė eurokomisaras.
Anot EK nario, atrinktų produktų sąraše dabar yra darantys didžiausią įtaką miškų kirtimui, bet ateityje jis gali būti plečiamas.
EK siūlymą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba. V.Sinkevičiaus teigimu, kuomet įstatymas įsigalios, bus numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, kad įmonės galėtų pasiruošti. Tačiau produkcija bus tikrinama atgaline data – nuo 2020 metų gruodžio 31 dienos.
„Data pasirinkta neatsitiktinai, yra įsipareigojimai Jungtinių Tautų dėl miškų naikinimo stabdymo , kurį prisiėmė beveik visos pasaulio šalys“, – sakė V.Sinkevičius.
EK trečiadienį taip pat pasiūlė griežtinti atliekų eksportą į trečiąsias šalis, nepriklausančias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), nebent pati šalis to prašo ir gali pateikti įrodymus, kad įvežtos atliekos bus tvarkomos tvariai ir neprisidės prie taršos. Kitu atveju eksportas bus draudžiamas.
„Yra gėdinga, kai matome šiukšles, atliekas iš ES, keliaujančias į trečiąsias šalis, o dar gėdingiau, kai matome, kaip tos šiukšlės skalauja vienus gražiausių paplūdimių pasaulyje“, – sakė V.Sinkevičius.
Pasak jo, griežtinant taisykles eksportuoti į ne EBPO šalis, palengvinamas atliekų judėjimas Europos Sąjungos viduje, taip siekiant išlaikyti ir skatinti žiedinę ekonomiką.
„Yra šalių narių, kurios neblogai tvarkosi su atliekomis ir turi galimybę priimti kitų šalių narių atliekas. Tai galėtų padėti joms žengti į priekį, skatinant žiedinę ekonomiką ir išnaudojat nepanaudotą atliekų potencialą kurti antrinių atliekų žaliavų rinką“, – sakė V.Sinkevičius.
Jo duomenimis, 30 proc. visų atliekų iš ES dabar išvežama nelegaliai. Per metus jų eksportuojama apie 33 mln. tonų. Nuo 2004 metų šis skaičius išaugo 75 procentais.
