Interviu metu V.Sinkevičius davė ir patarimą, ko gali imtis verslai, siekdami nulinės taršos. Pirmiausia – pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) teikiama parama.
„Mes turime rasti ir paskatų bei iniciatyvų. Žaliasis kursas apima įvairias sritis – nuo žemės ūkio, transporto, prekybos, energetikos ir panašiai. Dėl to svarbu, kad pokytis būtų aiškiai komunikuojamas: teršėjas moka, tačiau tas, kas nori keistis, nori investuoti į švarias technologijas, turi rasti tinkamą tam finansavimą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kartu jis pripažįsta, kad Lietuvoje žiedinės ekonomikos potencialas dar nėra išnaudotas, ieškoma būdų, kaip atsikratyti atliekomis, neskatinant inovacijų šitoje srityje.
Apie visa tai – 15min interviu su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi.
– Pradėkime nuo vieno naujausių jūsų siūlymo, susijusio su tuo, kad 6 produktus į Europos Sąjungą būtų galima įvežti tik įrodžius, kad jų gavyba neprisidėjo prie medžių kirtimo. Ką tai reiškia verslui, ar jis turės imtis papildomų investicijų, kad įgyvendintų naują tvarką?
– Verslui tai pirmiausia reiškia taisyklių suvienodinimą. Iki šiol buvo skirtingos sertifikavimo schemos, kažkas turėjo kažkokius lipdukus, atpažinimo ženklus, bet vienodos sistemos nebuvo. Pirmiausia, verslui tai reiškia vienodas žaidimo taisykles.
Antra – be jokios abejonės, tai įgyvendinant reikės pateikti papildomus geolokacijos duomenis. Kai kurios įmonės jau seniai tai taiko. Tos, kurios nėra to padariusios, turės pereinamąjį laikotarpį prisitaikyti ir EK užtikrins tiek finansavimą reikalingoms priemonėms, tiek konsultacinę pagalbą.
– Ar naujoji tvarka nesumažins prekių pasiūlos parduotuvių lentynose?
– Net neabejoju, kad nesumažins. Tai nėra draudimas, tai yra aiški žinia, kad prekės, kurios buvo pagamintos ar išaugintos teritorijose, kur prieš tai buvo miškas, ir jis buvo iškirstas bei pakeista žemės paskirtis, negalės būti parduodamos Europos Sąjungos teritorijoje.
Turime prisiimti atsakomybę kaip viena galingiausių ekonomikų pasaulyje. Jei esame rimtai nusiteikę (o mūsų veiksmai rodo, kad esame labai rimtai nusiteikę), negalime klimato kaitos skatinti kituose žemynuose.
– Ar gali būti, kad ir daugiau produktų grupių galės būti įtraukta į šią tvarką?
– Gali būti.
– Kokios jos galėtų būti?
– Europos Parlamente girdėjau neoficialių siūlymų, labiau galbūt nuogąstavimų dėl natūralios gumos ir kukurūzų, bet anksti spręsti. Tai yra labai mažą poveikį turinčios produktų grupės. Mūsų analizėje jų poveikis buvo minimalus, dėl to jie nebuvo įtraukti į pirminį siūlymą. Tačiau, jeigu parlamentas dabartiniame etape, kai Europos Komisija (EK) pateikė įstatyminį aktą, matys poreikį jį plėsti, aš manau, kad tai yra įmanoma. EK pataria palikti galimybę stebėti rinką.
– Pakalbėkime apie Lietuvos aktualijas. Viena jų – automobilio mokestis. Siūloma atsisakyti metinio registracijos mokesčio ir įvesti taršos mokestį. Kaip jį vertinate?
– Man sunku jį vertinti, nes, kiek suprantu, per paskutines dienas pasiūlymas keitėsi. Kad mokestis bus surinktas, aš net neabejoju, bet ar tikrai sumažės tarša? Transporto tarša yra kompleksinė, požiūris turi būti daug platesnis.
Turi būti pagalvota ir apie tuos šalies gyventojus, kurie, net ir įvedus mokestį, neturės kito pasirinkimo ir neišgalės įsigyti kito, naujesnio automobilio. Susisiekimas, ypatingai kai kalbame apie šalies rajonus, yra pakankamai prastai išvystytas ir žmonėms tenka 50–60 kilometrų kasdien važiuoti nuosavu automobiliu, o pajamos yra labai nedidelės, kad automobilius atsinaujintų.
– Tai reikėtų kažkaip diferencijuoti mokestį?
– Pirmiausia, turime pasižiūrėti į viešąjį sektorių ir viešąjį transportą, kurie nerodo jokio pavyzdžio. Mes taip pat galime žiūrėti į antro, trečio automobilio apmokestinimą ir kitus sprendimus, bet priemonės turi būti kompleksinės. Turi būti ir veikiančios paskatos įsigyti netaršų automobilį.
Jei neklystu, praėjusiais metais į biudžetą buvo grąžinta 3,5 mln. nepanaudotų eurų netaršaus automobilio įsigijimui. Tai reiškia, kad priemonės gyventojams turbūt buvo nepakankamai patrauklios.
Kad mokestis bus surinktas, aš net neabejoju, bet ar tikrai sumažės tarša? Transporto tarša yra kompleksinė, požiūris turi būti daug platesnis.
Šiuo atveju ištraukti mokestį iš konteksto ir jį komentuoti yra sudėtinga, nes tarša, ypatingai transporto, nėra toks paprastas klausimas, kuris gali būti išspręstas tik apmokestinimu.
– Ką turite omenyje sakydamas, kad viešasis sektorius nerodo pavyzdžio? Valstybinėse įstaigose vis dar dominuoja dyzelinu ir benzinu varomi automobiliai?
– Manau, puikiai matote tą vaizdą, kad elektromobilius, hibridinius automobilius, kurie turėtų plug-in funkciją, kuri leidžia nuvažiuoti bent 50 kilometrų pakrauta elektra, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų tose institucijose.
Apskritai elektromobilių parkas Lietuvoje yra ypatingai mažas. Tam turbūt irgi yra priežastis – nėra išvystyta pakankama infrastruktūra, nėra pakankamai įkrovimo stotelių, ypatingai greitų. Priemonės turi būti kompleksinės.
– Šioje vietoje verta paminėti ir Finansų ministerijos siūlymus didinti akcizus dyzelinui ir benzinui nuo 2023 metų, atsisakant iškastinio kuro lengvatų, o nuo 2025 metų įvesti ir papildomą anglies dvideginio dedamąją.
– Manau, kad čia svarbiausias yra Finansų ministerijos vaidmuo. Pradžioje pasirinktas kelias, kad Finansų ministerija peržiūri visus mokesčius ir ieško galimybių, kaip apmokestinti taršą, bet galbūt rasti būdų mažinti kitus mokesčius, gal susijusius su darbo santykiais, buvo sveikintinas.
Aš dabar nežinau, kur yra tos darbo grupės veiklos išvados ir, ar jos bus pateiktos, ar visi mokesčiai ir lengvatos bus peržiūrėtos.
Mano svajonė yra Lietuva be sąvartynų ir ministras nuo pat pradžių ėmėsi iniciatyvos dėl žiedinės ekonomikos plano.
– Seime šiuo metu svarstoma ir iniciatyva dėl mokesčio tarifo už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartynuose padidinimą nuo 10 iki 50 eurų už toną. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikisi, kad mokesčio didinimas nebeskatins į Lietuvą vežti atliekų iš kitų šalių, padidins motyvaciją rūšiuoti. Ar sutinkate su šiais argumentais?
– Ministras gali nesunkiai apriboti atliekų įvežimą ir tam nereikia įstatymo, užtenka ministro įsakymo.
Dėl kainos – tai sveikintina. Mano svajonė yra Lietuva be sąvartynų ir aplinkos ministras nuo pat pradžių ėmėsi iniciatyvos dėl žiedinės ekonomikos plano. Tikiuosi, kad jis bus ir bus įgyvendinamas, nes tikrai Lietuva neišnaudoja žiedinės ekonomikos potencialo. Ieškoma būdų, kaip tiesiog paprasčiausiai atsikratyti atliekomis, nesukant galvos, neskatinant inovacijų atliekų sektoriuje.
Pirmiausia, turime pasižiūrėti į viešąjį sektorių ir viešąjį transportą, kurie nerodo jokio pavyzdžio.
Kainos pakėlimas yra svarbi dedamoji. Jei neklystu, ankstesnės Vyriausybės iniciatyva buvo mažinti sąvartynų mokestį ir aš jau tada pasisakiau „prieš“. Šiuo atveju aš šį žingsnį sveikinu.
– Viena iš naujausių iniciatyvų – siūloma atsisakyti nemokamai parduotuvėse dalyti labai lengvus skaidrius plastikinius maišelius. Kiek toks žingsnis reikalingas?
– Tam seniai laikas. Gaila, kad kai kurie prekybos tinklai, kurie nepraleidžia progos deklaruoti apie savo tvarumą ir žalumą, deja, nėra priėmę tokio žingsnio. Plastikinių maišelių atsisakymas yra sveikintinas ir tai yra tokia praeitis.
– Kai kurie Lietuvos prekybininkai sako, kad pirkėjams toks žingsnis nepatiks, o ir įpročiai keičiasi lėtai. Ar sutinkate, kad vis dar esame nepakankamai sąmoningi klimato taršos klausimais?
– Turime kelis prekybos centrus, kurie bando apsimesti, kad pirkėjai būtų baisiai nepatenkinti ir nebeitų į prekybos centrus. Manau, kad nereikėtų laukti politinių sprendimų, o prekybos tinklai galėtų padaryti didelę dovaną Lietuvai, gamtai ir prieš Kalėdas atsisakyti tų plastikinių maišelių.
Kalbant apie tvarumo skatinimą, aišku, kad yra kur tobulėti. Lietuvoje ši tema pakankamai nauja. Yra tikrai puikių ekspertų, startuolių, įmonių, bendruomenių, kurios labai smarkiai yra pajudėjusios į priekį šia tema, bet bendrai vieningos politikos šalyje dar tikrai trūksta. Bet jau šios Vyriausybės programa yra tikrai žalia ir jei ją pavyks įgyvendinti, tai bus svarbūs, fundamentalūs žingsniai.
– ES kryptis aiški – klimatui neutrali ekonomika. Tačiau verslui tai reiškia milžiniškas investicijas. Kokių konkrečių žingsnių verslui patartumėte imtis jau dabar, kad perėjimas nebūtų toks skausmingas ir brangus?
– Pirmiausia, be jokios abejonės, pasinaudoti teikiama ES parama. Manau, čia svarbus Vyriausybės vaidmuo, aišku, taip pat ir verslo. Žaliasis kursas pirmiausia reiškia įtraukimą tiek žmonių, tiek verslų, todėl čia pagalba yra būtina.
Ir kai aš kalbu apie visuotinį automobilių apmokestinimą, reikia suprasti, kad jei pradėsime tik nuo mokesčių, žmonės nepriims Žaliojo kurso. Mes turime rasti ir paskatų bei iniciatyvų. Žaliasis kursas apima įvairias sritis – nuo žemės ūkio, transporto, prekybos, energetikos ir panašiai. Dėl to svarbu, kad pokytis būtų aiškiai komunikuojamas: teršėjas moka, tačiau tas, kas nori keistis, nori investuoti į švarias technologijas, turi rasti tinkamą tam finansavimą.
– Kita svarbi tema – Baltijos jūra. Kokie konkretūs veiksmai šiuo metu daromi dėl Baltijos jūros taršos mažinimo? Rugpjūtį Aplinkos ministerija skelbė, kad būklės pagerinti nepavyko, užterštumas azotu pastaraisiais metais iš Lietuvos augo.
– Labai svarbus sprendimas buvo priimtas HELCOM (Helsinkio komisija. – aut. pastaba), kuriame visos šalys sutarė dėl beveik 200 veiksmų, kalbant tiek apie Baltijos jūros švarinimą, tiek apie taršos stabdymą.
Manau, kad buvo priimtas svarbus žingsnis, kalbant apie tvarią žuvininkystę, naujausias kvotas Liuksemburgo taryboje. Esu labai dėkingas ministrams. Manau, dabar yra didelė atsakomybė žemės ūkio sektoriui, laukiame šalių narių strateginių žemės ūkio politikos planų. Tas azotas, kuris atsiranda Baltijos jūroje, dažnu atveju yra susijęs su žemės ūkiu ir čia Lietuvos išskirti negalima. Deja, bet iš visų šalių narių, supančių Baltijos jūrą, ta tarša patenka.
– Kada jau galėtume tikėtis, jog Baltijos jūros būklė ims gerėti?
– Gamtoje pokyčiai vyksta labai greitai. Pirmiausia, turime užkardyti ir sumažinti taršą, čia didžiausias iššūkis. Dažniausiai kalbėdamasis su žemės ūkio ministrais, kurie yra atsakingi ir už žuvininkystę, sakau, kad tvarūs sprendimai žemės ūkyje taip pat leis žvejams džiaugtis geresnėmis sąlygomis. Nesant pokyčių žemės ūkyje, deja, bet ir žuvininkystės sektoriuje mes programuosime socialines ir ekonomines problemas, o Baltijos jūroje – ekologines.
– Grįžtant prie automobilių temos: Europos Komisija planuoja pristatyti transporto ekologijos standartą „Euro 7“. Gal galite atskleisti daugiau detalių, ko galima tikėtis – ar tai iš esmės reikš automobilių su vidaus degimo varikliais eros pabaigą?
– Negaliu, nes tik dabar pradedame dirbti su šiuo failu ir jis bus labai sudėtingas. Galiu tik pasakyti, kad standartas bus labai aukštas. Kol kas tai yra tik darbo pradžia ir kalbėti labai anksti.
– Kada visuomenei pristatysite šiuos planus – ar spėsite tai padaryti iki metų pabaigos?
– Ne, nėra planų pristatyti šiemet.
– Ar įsigaliojimas vis dar numatytas 2025 metais?
– Dėl 2025 metų – viskas gerai, planas išlieka.
