„Padėtis nedžiugina išmetamųjų teršalų srityse ir čia aš tikiuosi, kad Lietuva kuo greičiau imsis skubių veiksmų, priemonių, mažinant išmetamų teršalų kiekį, ypatingai turint omenyje, kad 2030 metų tikslai ne tik turi būti pasiekti, bet 2030 metais jie jau kyla“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė Lietuvos deleguotas Europos Komisijos (EK) atstovas Virginijus Sinkevičius.
Pasak jo, blogai saugomų buveinių skaičius pastaraisiais metais Lietuvoje padidėjo nuo 24 iki 39 proc., tačiau, V.Sinkevičiaus teigimu, Aplinkos ministerija jau ėmėsi priemonių ir jas pristatė Komisijai.
„Kalbant apie buveinių apsaugą yra tam tikrų teigiamų ženklų, bet situacija išlieka nerami. Mūsų duomenimis, blogos apsaugos būklės buveinių skaičius padidėjo nuo 24 iki 39 procentų, tai, aišku, čia reikėtų imtis didesnių veiksmų“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
„Ministerija jau įvardijo, kad tų veiksmų ėmėsi ir aš tikiuosi, kad kitais metais, kai mes kalbėsime, Komisija jau įvertins (...) ir ta padėtis bus ištaisyta kuo greičiau“, – pridūrė eurokomisaras.
V.Sinkevičius pažymėjo Lietuvos progresą mažinant į sąvartynus gabenamų atliekų dalį, tačiau pabrėžė, kad šalyje vis dar nepakankamai išnaudojamos žiedinės ekonomikos galimybės.
9Jeigu didžioji dauguma Europos Sąjungos valstybių atrado žiedinės ekonomikos potencialą ir jį sėkmingai panaudoja, deja, Lietuvos statistika rodo, kad trečdaliu mažiau yra išnaudojama to potencialo, kalbant būtent apie medžiagų perdirbimą“, – teigė V.Sinkevičius.
„Tai yra ir darbo vietos tiek regionuose, tiek sostinėje, tai yra švaresnė aplinka, tai yra mažesnė tarša. Šiuo atveju aš tikrai kviečiu Lietuvą pristatyti žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir jį sėkmingai įgyvendinti visos Vyriausybės kontekste“, – pridūrė eurokomisaras.
Vis dėlto V. Sinkevičius pažymėjo Lietuvos pažangą mažinant su aplinkosauga susijusius pažeidimus, taip pat įgyvendinant Kėdainių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją bei kitus panašius projektus.
„Vaizdas Lietuvoje nėra tobulas, bet jis tikrai nėra prastas. Per pastaruosius dešimt metų tikrai galime matyti didelį progresą“, – teigė eurokomisaras.
S.Gentvilas: šalies pramonė dar gyvena „linijinėje ekonomikoje“
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog ministerija šią savaitę Europos Komisijai pateikė 7-8 metų galutinį buveinių apsaugos projektą.
„Europos Komisija jį įvertins ir, manau, būsime viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, sugebėjusi apsaugoti visas „Natura 2000“ tinklo teritorijas“, – žurnalistams penktadienį sakė S.Gentvilas.
„Apsaugos tikslų nustatymas yra kita mūsų užduotis, todėl, kaip numatyta Europos bioįvairovės strategijoje, mes turime nuolat prižiūrėti, kad saugomos rūšys ir gamtinės buveinės būtų išsaugotos, kita vertus, jas plėsti, kai pastebime naujas teritorijas“, – pridūrė ministras.
S.Gentvilas sutiko, kad Lietuvos pramonė vis dar nepakankamai vysto žiedinę ekonomiką ir gyvena „linijinės ekonomikos pagrindu“, todėl šalis pagal medžiagų įterpimą tris kartus atsilieka nuo Bendrijos vidurkio.
„Šiemet tvirtinami žiedinės ekonomikos strateginiai dokumentai ir pastangos pakuočių tvarkyme ir kituose sektoriuose leis mums kartu su pramone ir savivaldybėmis padidinti medžiagų įterpimą ir naudoti medžiagas žymiai daugiau kartų savo ekonomikoje“, – teigė aplinkos ministras.
V.Sinkevičius pažymėjo, kad įgyvendinant su žaliuoju kursu susijusius projektus būtinas ne vienos ministerijos, o visos Vyriausybės įsitraukimas.
„Aplinkos ministerija negali būti palikta viena, tai turi būti visos Vyriausybės projektas. Žaliasis kursas, skaitmenizacija (...) turi būti įgyvendinama visos Vyriausybės masteliu“, – teigė eurokomisaras.