Anot jo, sprendimą spalio pabaigoje priims Europos Taryba, kuri gali atsižvelgti į esamą situaciją.
„Mes tiksliname mokslinę rekomendaciją, norime gauti išaiškinimus, detales, tuomet mes turime susitikimą su patariamąja taryba, į kurią įeina ir žvejai. Komisija tik pateikia pirminį siūlymą, bet politinį sprendimą priims Taryba ir, aišku, Taryba turi savo rankose šiek tiek lankstumo atsižvelgti į situaciją“, – penktadienį Palangoje po susitikimo su protestuojančiais Baltijos šalių ir Lenkijos žvejų atstovais žurnalistams sakė V.Sinkevičius.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žvejų atstovai piketą dėl planuojamų kvotų mažinimo surengė penktadienį Palangoje vykstant V. Sinkevičiaus surengtai tarptautinei konferencijai „Our Baltic Conference“ dėl Baltijos jūros ateities.
Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ direktorius Algirdas Aušra teigia, jog Lietuvos žvejams šiuo metu skirta 11 tūkst. tonų šprotų ir apie 2 tūkst. tonų strimelių kvota, jas Komisija nuo kitų metų siūlo mažinti atitinkamai 23 proc. ir 60 procentų.
A.Aušros teigimu, rengiant siūlymą neatsižvelgta į mokslininkų ir žvejų rekomendacijas, pagal kurias sugaunamų šprotų kiekį nuo kitų metų galima ir didinti.
„Mokslas sako, kad šprotų sugavimą galima net didinti iki 10 procentų arba mažinti 14 procentų, mes, žvejai, sakome, kad palikti toje pačioje vietoje, o mūsų žalieji parašė atskirą nuomonę, kad reikia minus 23 procentais. Tai taip ir padarė, Komisija siūlo pagal žaliuosius“, – BNS penktadienį Palangoje teigė A.Aušra.
V.Sinkevičius sako, jog yra žvejų pusėje ir žadėjo ieškoti sprendimų.
„Mūsų visų tikslas, kad žvejai nestovėtų su plakatais, o dirbtų jūroje, darytų savo mėgiamą darbą, bet, deja, situacija jūros šiandien yra tokia, kad tų kvotų nėra pakankamai ir, aišku, jie jaudinasi dėl savo ateities, padėties, mes tą aptarėme, aš jiems pažadėjau, kad aš esu jų pusėje ir mes visuomet ieškosime sprendimų, užtikrinančių stabilumą ir jų ateitį, bet situacija yra tokia, kokia ji, deja, yra – ekologinė būklė, jau mes neturime kai kurios žuvies išteklių“, – sakė V.Sinkevičius.
„Aš tikiuosi, kad mes rasime tą lankstumą kalbant bent jau apie šprotų išteklius (...) Dėl tų procentų mes galėsime galutinai nuspręsti, kai turėsime patikslintą mokslinę rekomendaciją“, – pridūrė EK narys.
Eurokomisaro teigimu, žvejybos kvotas Baltijos jūroje būtina mažinti prastėjant jos ekologinei būklei.
„Ekologinė būklė Baltijos jūros, deja, bet ji pasmerkia mūsų žvejus tiesiog likti be žuvies, likti be darbų, pajamų, dėl to be galo svarbu užtikrinti, kad ekologinė būklė Baltijos jūroje gerėtų (...) Situacija yra tokia, kad nėra tų kvotų daugiau ir situacija tik blogėja, dėl to mes privalome priiminėti atsakingus sprendimus, kurie užtikrintų, kad ilgalaikėje perspektyvoje tos kvotos atsistato“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Susitikimą su žvejais jis apibūdino kaip „konstruktyvų“: „Konstruktyviai praėjo ir aš, aišku, esu jiems dėkingas, kad jie prisijungė prie mūsų konferencijos atkreipdami dėmesį, kad būtent ši konferencija, šis ministrų susitikimas yra pirmiausiai sprendžianti jų likimus“.
Lietuvos žvejų atstovas A.Aušra sako, kad įsigaliojus siūlymams dauguma Lietuvos priekrantės žvejų būtų priversti nutraukti veiklą: „Mažos įmonės visai sustos, priekrantės žvejyba visiškai dings, o atviroje jūroje mes dar laikysimės“.
„Baltijos žvejo“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad didelė dalis Baltijos jūroje sugaunamų strimelių ir šprotų perka Ukraina, kuri taip pat nukentėtų nuo kvotų mažinimo.
„Didžioji masė produkcijos eina Ukrainai šiandien, Ukraina maitinama yra sūdyta strimele, konservuotais šprotais. Tai šalis, kuri tradiciškai perka šią produkciją“, – sakė A.Aušra.
Pikete Palangoje dalyvavo apie 30 žvejų.
Konferencijoje „Our Baltic Conference“ V.Sinkevičius ir Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos ministrai aptaria, kas pasiekta nuo pirmosios 2020 metais įvykusios konferencijos ir ką dar reikia nuveikti.
