Praėjusių metų pabaigoje, prieš priimdami 2020 metų valstybės biudžetą, parlamentarai svarstė ne vieną naują mokestį, kuris turėjo atnešti daugiau pajamų į biudžetą.
Vienas tokių – vadinamasis bankų mokestis, dėl kurio į teisėsaugos akiratį pateko du garsūs verslo asociacijų vadovai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antradienį pranešė sulaikiusi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių.
Kaip informavo STT, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V.Sutkus, „vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus“.
Tarp tokių įstatymų projektų STT mini 2019 metų pabaigoje svarstytą 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.
STT užsiminė, kad su V.Sutkaus galimai neteisėta veikla gali būti susijęs ir M.Zalatorius – kreipdamasis į Verslo konfederacijos prezidentą, M.Zalatorius buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą
Siūlė apmokestinti bankų turtą
Dėl pelno mokesčių bankams praėjusių metų pabaigoje išties virė aistros.
Iš pradžių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis pasiūlė apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei jis viršija 300 milijonų eurų. Parlamentaras šį turtą siūlė apmokestinti 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Tačiau šiam mokesčiui aktyviai priešinosi Lietuvos bankų asociacija. M.Zalatorius argumentavo, kad šis mokestis atbaidys potencialius investuotojus ir dar labiau padidins koncentraciją bankų sektoriuje.
Mokesčiui nepritarė ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, ne kartą stebėjęsis, kodėl būtent bankai yra apmokestinami ir kėlęs klausimą, kad tai gali tapti precedentu.
„Nėra priežasčių skubėti, nėra jokios epidemijos, gaisro, potvynio ar maro, tokiu brutualiu būdu, neatsakius į eilę klausimų, įvedinėti mokestį“, – lapkričio pabaigoje iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio V. Sutkų citavo BNS.
Pastarąjį mokestį taip pat sukritikavo tiek Lietuvos, tiek užsienio ekonomistai, tvirtinę, kad dėl šio žingsnio gyventojams brangtų paskolos. Bankų turto apmokestinimui kritikos pažėrė ir Seimo samdytas nepriklausomas ekspertas.
Z.Jedinskis 15min sakė, jautęs, kad pasiūlęs apmokestinti bankų turtą palietė įtakingą sektorių.
„Spaudimas buvo, bet aš galiu tik apie moralinį spaudimą kalbėti. Kas liečia kitas peripetijas, aš to nežinau ir žino tik tie, kas šia byla užsiima. Tačiau man teko dalyvauti su M.Zalatoriumi laidose ir buvo toks moralinis spaudimas, agresyvumas. Vieną kartą M.Zalatorius pareiškė, kad vis tiek nieko nebus, tas mokestis nepraeis. Mano galva, aišku, kad M.Zalatorius atstovavo bankus ir atstovavo labai gerai“, – prisiminė Seimo narys.
Z.Jedinskis sakė buvęs labai nustebintas, kai jo pasiūlytas projektas apmokestinti bankų turtą virto pelno apmokestinimu.
Papildomo mokesčio pasiūlymas bankams buvo tobulinamas ir keičiamas, kol galiausiai „valstiečiai“ pasiūlė alternatyvą – papildomai apmokestinti bankų pelną 5 procentiniais punktais.
„Teko dalyvauti Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje ir iš pradžių pelno mokesčio įstatymo projekte buvo numatyta bankams pelno tarifą padidinti 7 procentiniais punktais, tačiau kol iki salės atėjo asmuo, kuris pateikė projektą, tarifas jau sumažėjo porą procentinių punktų“, – prisimena Z.Jedinskis.
Tiesa, pelno mokesčio tarifo padidinimas bankams 5 procentiniais punktais į biudžetą žadėjo perpus mažiau pajamų – iš turto apmokestinimo planuota surinkti maždaug 52 mln. eurų, o iš padidinto pelno mokesčio – 20 mln. eurų.
Z.Jedinskis teigia abejojantis, kad pavyks surinkti ir tuos 20 mln. eurų.
„Tikrai ir tų 20 mln. eurų nebus, nes pelnas yra toks dalykas, kurio bankas gali ir neparodyti. Tas buvo įrodyta 2011 metais, kai pagrindiniai Lietuvoje veikiantys užsienio bankai šito mokesčio iš viso beveik nemokėjo. Pelno mokestis nėra toks, kuris garantuotų pajamas į biudžetą“, – mano Z.Jedinskis.
Seime gruodžio 17 dieną priimtame įstatymo projekte numatyta 2 mln. eurų viršijančio bankų pelno dalį apmokestinti 20 proc. mokesčio tarifu. Iki tol bankai, kaip ir visi kiti verslai, mokėjo 15 proc. pelno mokestį.
Už šį įstatymo projektą balsavo 90 Seimo narių, prieš – 15, o 21 susilaikė.
Priimtame įstatymo projekte numatyta, kad papildomas apmokestinimas bankų pelnui galios tik trejus metus – projekte rašoma, kad „nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020, 2021 ir 2022 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį“.
Tiesa, nors STT įtaria, kad V.Sutkus galėjo daryti poveikį priimant tam tikrus įstatymus, o už tai gauti atlygį, šiuo metu turimais duomenimis, politikai korupcinėse schemose nedalyvavo.
Opozicija vadino skubotu
Kai kurie opozicijai priklausantys parlamentarai Seimo posėdyje, kuriame buvo priimtas šis įstatymas, papildomą bankų pelno mokestį vadino skubotu ir antikonstituciniu. Liberalas Simonas Gentvilas informavo kolegas, kad šį mokestį skųs Konstituciniam Teismui (KT).
„Valstietė“ Vida Ačienė į tai replikavo, kad „visi mokesčiai kažkada buvo eksperimentiniai“. Ji taip pat tvirtino, kad šis mokestis neatsitiktinis ir pasirinktas atsižvelgiant į bankų apskaitos specifiką, mat jie turi teisę formuoti specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms.
„Lietuvoje jau keletą metų nėra konkurencijos tarp bankų, tai yra faktas. Šiandien Lietuvoje veikia 2,5 banko. Aktyvų mokestis, kuris būtų nugulęs ant vartotojo pečių patapo mokesčiu už rezultatą“, – palaikyti mokestį kvietė parlamentarė.
Opozicijos atstovai tvirtino pasigedę argumentų, kas yra viršpelniai, kuriuos norima apmokestinti šiuo mokesčiu ir ar tikrai jie yra tik bankų sektoriuje.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas M.Zalatorius teigė, kad tokiems mokesčiams būtinybės nėra.
„Jokios būtinybės staigiai didinti mokesčius valstybėje nėra. Kartu su biudžetu mokestinė aplinka gali būti keičiama tik išimties atvejais, esant gyvybiškai svarbiems poreikiams. Tačiau valdantieji išimtis pavertė taisykle“, – teigė M.Zalatorius.
Tikisi surinkti 20 mln. eurų
Iš padidinto pelno mokesčio bankams į biudžetą planuota surinkti 20 mln. eurų.
Papildomą bankų pelno apmokestinimo variantą palaikė ir Lietuvos bankas, ir Finansų ministerija.
Tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai motyvavo, kad bankinis sektorius yra išskirtinis – jis veikia oligopolinėmis sąlygomis, o bankų pelningumas yra dvigubai didesnis nei eurozonoje. Lietuvoje bankų kapitalo grąža siekia 13,5 proc., eurozonoje – 6 proc.
Lietuvos banko duomenimis, per 2019 metų devynis mėnesius Lietuvoje bankų uždirbtas pelnas siekė beveik 272 mln. eurų – 1,3 proc. arba 3,5 mln. eurų mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
