„Lietuvos bankas padės Švedijos ir kitų Baltijos šalių institucijoms tęsti tyrimą dėl pinigų plovimo atvejų. Tolesnius veiksmus, įskaitant tyrimo eigą ir kryptį, derinsime su Švedijos, Estijos ir Latvijos priežiūros institucijomis, teiksime jiems visą įmanomą pagalbą. Po 2017 m. pabaigoje atlikto tyrimo ir poveikio priemonės Lietuvos „Swedbank“ žymiai sustiprino pinigų plovimo prevenciją, o mes nuolat stebime padėtį“, – išplatintame pranešime cituojamas V.Valvonis.
Pasak jo, Lietuvos bankų rinka išsiskiria savo specifika – itin mažu nerezidentų skaičiumi, o tai yra svarbus riziką mažinantis veiksnys. Nerezidentų indėliai Lietuvoje sudaro 2,5 proc. visų indėlių, paskolos – 1,8 proc.
„Lietuvoje pinigų plovimas nebuvo, nėra ir nebus toleruojamas. Lietuvos komerciniai bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai buvo, yra ir bus nuolat inspektuojami, jie privalo teikti informaciją, kaip laikosi pinigų plovimo prevencijos, už prasižengimus yra baudžiami ir tokie atvejai viešinami“, – dėsto Lietuvos banko atstovas.
Jis dar sako, kad pinigų plovimo prevencijos teisinis reguliavimas pastaraisiais metais sparčiai tobulėjo ir Europoje, ir Lietuvoje – pavyzdžiui, smarkiai griežtėjo reikalavimai pažinti savo klientą, 2017 m. už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus įstatyme nustatytos didelės baudos: įstaigai – iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, jos vadovui – iki 5 mln. eurų.
Stiprėjo ir pati priežiūra – griežtėjo ir bankų ar kitų prižiūrimų finansų įstaigų Lietuvos bankui pateikiamos informacijos kiekybės ir kokybės reikalavimai. Lietuvos bankas skiria ypatingą dėmesį pinigų plovimo prevencijai ir imasi visų priemonių, kurios yra jo atsakomybė: tikrina ar finansų įstaigų įdiegtos prevencijos priemonės (procedūros, dokumentai, vidaus tvarkos, personalo žinios ir kompetencija, informacinių technologijų sprendimai) pakankamos ir atitinka teisės aktų reikalavimus, konsultuoja rinkos dalyvius šiuo klausimu.
Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų, primena naujienų agentūra BNS.
Praėjusią savaitę agentūra „Bloomberg“ pranešė, jog SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, jau įvardijo gerokai didesnę sumą – per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007-2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų.
