„Verslai yra labiau prisitaikę prie pandemijos situacijos, todėl tikėtina, kad antrosios bangos poveikis bus mažesnis“, – sakė V.Vasiliauskas, pristatydamas situaciją apie Lietuvos ekonomikos raidą ir perspektyvas.
Pasak jo, vis dėlto pandemija vėl spaudžia ekonominį gyvenimą, o ypač tą jaučia tiesiogiai paveikti sektoriai, tokie kaip turizmo, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų organizavimo.
Tačiau V.Vasiliauskas tvirtina, kad tamsiausia būna prieš aušrą, o teigiami poslinkiai vakcinų fronte leidžia tikėtis, jog jau kitąmet ekonomika pradės grįžti į šių metų trečiąjį ketvirtį prasidėjusį, bet ketvirtąjį ketvirtį prislopusį atsigavimo kelią.
Pagal Lietuvos banko ekonomistų atnaujintą pagrindinį ekonominės raidos scenarijų numatoma, kad šiuos metus šalies ekonomika užbaigs susitraukusi 2 proc., o kitąmet BVP jau turėtų augti 1,9 proc. Pagal anksčiau skelbtą pagrindinį scenarijų buvo prognozuojamas 3,1 proc. augimas 2021 metais.
Neapibrėžtumas dėl pandemijos pasekmių ekonomikai tebėra didelis, todėl Lietuvos bankas teigia įvertinęs ir alternatyvius scenarijus.
Palankiojo scenarijaus atveju, jeigu greitai sulauktume vakcinos, šių metų BVP nuosmukis būtų mažesnis – 1,4, o kitąmet augimas siektų 4,5 procento.
Atšiauriojo scenarijaus atveju, jei pandemijos suvaldymas užtruktų, BVP šiemet susitrauktų 2,7, o kitąmet – dar 3,3 procento.
Lėtai augs darbo užmokestis
Pagrindinį scenarijų spaudos konferencijoje daugiausiai nagrinėjęs V.Vasiliauskas sakė, kad didžiausią įtaką ekonomikos svyravymams daro eksportas, privačios investicijos, vartojimas ir darbo užmokesčio kaita.
Pačioje pradžioje buvo galima berti paramą horizontaliai, tačiau dabar reikėtų labai tikslaus paramos skyrimo
Kartu jis pristatė prognozę, kad nepaisant ekonomikos atsigavimo kitąmet, darbo užmokestis 2021 metais augs tik 2,2 proc., kai šiemet augo 7 procentais.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat sakė, kad valstybės biudžeto deficitas šiemet sieks 8,8 proc. BVP ir bus vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Tuo metu ekonomikos smukimas bus vienas mažiausių.
Kitąmet valstybės skola toliau augs ir tikriausiai pasieks 50 proc. BVP arba netgi daugiau.
Skolintais pinigais valdžia siekė padėti nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui ir gyventojams. V.Vasiliauskas skaičiavo, kad parama verslui prastovų subsidijomis, paskolomis ar galimybėmis nemokėti mokesčių siekė apie 900 mln. eurų.
Anot jo, pirmojo karantino metu pavasarį valdžia pinigus dalino per daug neatsirinkdama, tačiau dabar pagalbos priemonės turėtų būti nukreiptos į labiausiai nukentėjusiuosius.
„Suprantama – pačioje pradžioje buvo galima berti paramą horizontaliai, tačiau dabar reikėtų labai tikslaus paramos skyrimo“, – tvirtino Lietuvos banko vadovas.
Išaugęs neapibrėžtumas
V.Vasiliauskas teigė, kad prie Lietuvos ekonomikos atsigavimo tarp pirmojo ir antrojo karantinų labiausiai prisidėjo išaugęs eksportas, o daugiausiai nuostolių per pandemiją patyrė turizmo, apgyvendinimo, viešojo maitinimo įmonės.
Jis atkreipė dėmesį, kad lyginant su Baltijos šalimis, koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje reikšmingai šoktelėjo nuo spalio pabaigos.
„Tai įrodymas, kad reakcija vėlavo ir krūvis, tenkantis sveikatos apsaugos sistemai, yra didelis“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pasak jo, rudenį dar nueinančiai valdžiai įvedus karantino priemones įtaka gyventojų mobilumui buvo mažesnė nei pavasarį – tai sąlygojo geresnę ekonominę situaciją, bet didesnį sergamumą.
Vis dėlto verslo pasitikėjimo rodikliai per antrąją COVID-19 bangą vėl mažėja, auga nedarbas, ypač jaunimo, perspėjo V.Vasiliauskas.