„Mūsų prielaidos dėl kitų metų biudžeto skiriasi, lyginant su Finansų ministerija. Pirmiausia, tai ekonominio ciklo padėties vertinimas skiriasi. Mes manome, kad pikas jau buvo pasiektas ir toliau ekonomikos lėtėjimas vyks, ir pateikėme tą savo prognozėse. Tai vienas faktorius, kuris gali veikti biudžeto balanso situaciją.
Antras faktorius susijęs su mokestinėmis pajamomis. Mes manome, taip, mokestinių pajamų planas yra ambicingas. Ten kaip vienas iš pagrindinių šaltinių nurodomas mokesčių administravimo gerinimas, tačiau mes pasigendame konkrečių priemonių. Čia matome riziką, kad gali būti pavojus nepasiekti tų tikslų“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo V.Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad „biudžetas nėra tas dalykas, dėl kurio turime eiti į asmeniškumus“.
„Sakėme savo poziciją, kad, mūsų nuomone, viešojo sektoriaus finansavimas yra susiję su pirmiausia nepakankamu perskirstymu, o tai visų pirma susiję su arbitražinėmis galimybėmis mūsų mokesčių sistemoje ir nepanaudojimu visų galimybių, kurios yra galimos arsenale“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad viešumoje apibūdinama „gyvulių ūkio“ problema iš tiesų egzistuoja ir ji nesikeičia. Anot V.Vasiliausko, biudžetas neprisideda prie pajamų nelygybės problemų sprendimo.
„Pajamų nelygybės klausimas tik dar labiau aštrėja. Labai paprastas pavyzdys. Nueini į Finansų ministerijos skaičiuoklę, įsimeti keletą skaičių pagal pajamų intervalus, ir ką tu pamatai – kad procentais taip, mažesnes pajamas gaunantys asmenys gauna, bet absoliučiomis sumomis situacija yra priešinga. Aš manau, kad tai yra problema“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis patikino, kad Lietuvos nedera lyginti su Airija, kurioje savo būstines registravusios didžiausios pasaulio bendrovės, o šalies BVP daug didesnis nei Lietuvos.
V.Vasiliauską piktina ir užuominos iš išorės, kad esą Lietuvos banko prognozės netikslios. Finansų ministras Vilius Šapoka yra anksčiau užsiminęs, kad „Finansų ministerijos prognozės pačios tiksliausios“.
„Kalbant apie 2020 m. biudžetavimo ciklą, mes padarysime analizę 2016–2018 metų, nuotrauką atgal ir pažiūrėsime, kiek, ką mes prognozavome, kokią nuomonę teikėme, ir kiek tai atitiko realybę. Nes šiandien ir 2019 biudžeto svarstymo kontekste girdėjome daug spekuliacijų, kad mes prašovėme, Lietuvos bankas nepataikė“, – atsiduso V.Vasiliauskas.
Reikia neutralios politikos
V.Vasiliauskas akcentavo, kad Lietuvos bankas lieka prie nuomonės, kad Lietuvos fiskalinė politika yra skatinanti.
„Mes ir toliau nekeičiame savo nuomonės, kad fiskalinė politika, kuri buvo, kurios priemonės buvo įdėtos į biudžetą ir patvirtinus biudžetą – tai yra skatinamoji. Šiame ekonomikos cikle mažų mažiausiai ekonomikos politika turėtų būti neutralia. Vidutinio laikotarpio deficito tikslas, kuris šiuo metu yra minus vienas procentas, manome, yra per optimistinis. Galvotume, kad reikėtų vairuoti į labiau subalansuotą tikslą, ruošiantis ateičiai ir įvertinus ekonominio ciklo būseną“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis patvirtino, kad šioje vietoje banko ir Finansų ministerijos nuomonės išsiskiria. Lietuvos bankas savo arsenale taip pat turi priemonių, kurios galėtų riboti ekonomikos kaitimą.
„Dėl anticiklinio kapitalo rezervo: mes priėmę sprendimus dėl jo didinimo nuo kitų metų vidurio. Kiekvieną ketvirtį mes padarome nuotrauką makroprudencinės situacijos ir tikrai reaguojame. Neatmesčiau galimybių, jeigu matysime, kad vyksta kažkokie tektoniniai lūžiai, kad ir toliau imsimės priemonių kapitalo buferių srityje. Tolimesnis anticiklinio kapitalo didinimas, taip pat ir sisteminio kapitalo rezervo, tų priemonių iš tikrųjų yra“, – sako V.Vasiliauskas.
ECB nutraukė pinigų spausdinimą
Ketvirtadienį Europos centrinis bankas (ECB) patvirtino nutraukiantis pinigų kiekybinio skatinimo programą, o kol kas palūkanos išlieka nulinės. V.Vasiliauskas tikisi, kad programa bus nutraukta sklandžiai, ir to poveikis ekonomikai bus neutralus.
„Aš manau, kad, lūkesčių prasme, tai turės teigiamą sprendimą, kadangi ECB elgiasi prognozuojamai ir atsargiai, ir, na, čia kažkokių siurprizų nebuvo. Ir siurprizų nebuvimas yra gerai, turint omenyje tokią nevienareikšmę aplinką rizikų prasme“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis tikina, kad ir Lietuvai ECB sprendimas kol kas neturės jokio poveikio – skolinimasis išlieka pigus, o užsienio rinkoms, kurios yra pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės, tai yra gera žinia.
„Lietuvoje yra kiti veiksniai, kurie lemia vienokį ar kitokį kainų raidos scenarijų. Mes esame konverguojanti ekonomika, todėl natūraliai kainų augimo tempas yra didesnis, plius įvairūs sprendimai fiskalinėje politikoje taip pat prisideda prie poveikio kainoms“, – sakė V.Vasiliauskas ir kaip pavyzdį minėjo akcizų pakėlimą alkoholiui.
Jis tikina, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tokie yra rinkos lūkesčiai.
„Aš sakyčiau, kad grįžta į tokias normalias vėžes. 2017 m. euro zonai buvo išskirtiniai metai dėl pakankamai didelio augimo tempo, 2018 m. jau šioks toks sulėtėjimas. 2019 m., sakyčiau, bus dar lėtesnis, normalizavimasis. Mūsų retorika taip pat ir susijusi su kitų metų valstybės biudžetu – kad lėtėjimas vyksta, tai natūralus gamtos reiškinys, dangus tikrai negriūva, apie krizę kalbėti tikrai negalime, bet natūralus atvėsimas yra ir į tai reikia reaguoti“, – apie ekonomiką kalba V.Vasiliauskas.
Anot jo, Lietuva yra atvira ir nuo eksporto priklausoma ekonomika, todėl ją neišvengiamai paveiks pasaulio ekonomikos ciklas.
Būsto palūkanos auga dėl paklausos
„Kalbant apie palūkanų didėjimą Lietuvoje, jau kurį laiką matome būsto paskolų segmente, kad maržos didėja. Tikrai esame pasidarę analizę, ir, lyginant su maržų didėjimu Švedijoje, iš kurios pagrindiniai bankai Lietuvoje kyla, ten toks maržų didėjimas nėra pastebimas.
Aš čia suvesčiau į paklausos elementą – yra paklausa ir, be jokios abejonės, rinkos koncentracija vėlgi yra tas faktorius, kuris daro įtaką“, – sakė V.Vasiliauskas.
