Bankų turtas praėjusiais metais, V.Vasiliausko teigimu, augo maždaug 6 proc. ir metų pabaigoje siekė 27,3 mlrd. eurų.
„Nieko, matyt, stebėtino, nes ekonominis ciklas yra pakilime, todėl bankų turtas auga, visų pirma augimas susijęs su aktyviu skolinimu. Per metus suteiktų paskolų vertė išaugo maždaug 600 mln. eurų“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jis pridūrė, kad daugėja ir indėlių: „Daugumos valstybių vertybiniai popieriai yra su neigiamomis palūkanomis, bankai arba laiko suneštus indėlius, arba juos padeda į centrinį banką.“
V.Vasiliauskas taip pat atskleidė, kad praėję metai ir vėl buvo bankams pelningi – jie uždirbo beveik 240 mln. eurų. Tiesa, pelnas, palyginti su praėjusiais metais, yra kuklesnis.
„Didysis pajamų ir pelno šaltinis yra bankų skolinimas. Jie ir toliau skolina aktyviai. Paskolų portfelis pernai išaugo 3,2 proc.“, – aiškino V.Vasiliauskas.
Daugiau nei 600 mln. eurų augo skolinimas įmonėms, 740 mln. eurų augo paskolos namų ūkiams. Tiesa, bendras paskolų portfelio padidėjimas siekia tik 570 mln. eurų, nes susitraukė valdžios skolinimasis, „Sodra“ nebesiskolina iš bankų.
„Bet realioje ekonomikoje skolinimas vyksta“, – aiškino V.Vasiliauskas.
Gyventojai dabar yra pasiskolinę apie 8,8 mlrd. eurų.
Būsto paskolų palūkanos padidėjo nuo 1,96 proc. sausį iki 2,11 proc. gruodį.
„Kodėl toks augimas? Ekonominis ciklas, pajamų augimas. Nors infliacija taip pat buvo nemenka, bet vidutinio darbo užmokesčio augimas gerokai viršijo jos tempus, tą matome ir bankiniame sektoriuje“, – sakė V.Vasiliauskas.
Daugiausia gyventojai ir toliau skolinasi būstui.
„Antroje 2017 metų pusėje sandorių skaičius kiek sumažėjo. Matome tam tikrą lėtėjimą. Apie didesnį lėtėjimą galime kalbėti Vilniuje, bet Kaune aktyvumas įgauna pagreitį“, – aiškino Lietuvos banko vadovas.
Būsto paskolų palūkanos padidėjo nuo 1,96 proc. sausį iki 2,11 proc. gruodį.
Kas lemia palūkanų augimą?
„Pagrindinis veiksnys yra ekonominis ciklas, skolinimo intensyvumas ir paklausa. Tai lemia šiokį tokį palūkanų kreivės gyventojams padidėjimą. Nemanau, kad koncentracijos padidėjimas (bankų susijungimas į „Luminor“) yra pagrindinis faktorius. Negalėčiau pasakyti, kokios bus palūkanos metų pabaigoje. Po tokio ilgo laikotarpio žemų palūkanų neturėtų būti siurprizas, kad vieną dieną jos pradės judėti į viršų“, – aiškino V.Vasiliauskas.
Jokių nekilnojamojo turto burbulo požymių V.Vasiliauskas tikino nepastebintis. Tiesa, didelį nerimą jam labai kelia pasiūlymas taikyti 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatą būsto įsigijimui asmenims iki 30 metų.
„Man keista matyti tokį lengvatos projektą, būtų baugu, jeigu tai įgautų pagreitį. Tai gali būti vienas iš faktorių, kuris įpiltų žibalo į ugnį“, – aiškino V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, paskolos ir toliau didės.
„Prognozuojame, kad kreditavimas ir toliau augs. Tas augimas prognozuojamas apie 5 proc.“, – sakė V.Vasiliauskas. Paskolų portfelis per šiuos metus turėtų išaugti iki beveik 20 mlrd. eurų.
„Du trečdaliai pajamų ir pelno absoliučiais skaičiais yra susiję būtent su skolinimu“, – aiškino V.Vasiliauskas.
Laukiama naujų žaidėjų rinkoje
Pernai susijungus dviem bankams, keitėsi ir koncentracija rinkoje – trijų didžiausių bankų turto dalis per metus padidėjo nuo 73 iki 82 proc., paskolų – nuo 71 iki 83 proc.
„Jungiantis bankams, mažėja vartotojų galimybės rinktis, todėl dar labiau suaktyvinome pastangas siekdami į Lietuvą pritraukti naujų kredito rinkos žaidėjų. Galimybe steigti specializuotą banką šiuo metu jau domisi apie 25 šalies ir užsienio bendrovės, iš jų 3 jau pateikė paraiškas. Tad, tikėtina, kone po dešimtmečio pertraukos kredito rinkos senbuviai jau šiemet sulauks naujo konkurento“, – sako V.Vasiliauskas.
Bankų sistemos kapitalo būklė 2017 m. buvo tvari. Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 19,1 proc. Per šiuos metus bankai ir centrinės kredito unijos turės sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą, taip bus padidintas finansų sistemos atsparumas galimiems sukrėtimams. Vietos kapitalo bankams rekomenduojama ir toliau stiprinti kapitalą.
Paskolų portfelio kokybė toliau gerėjo – blogų paskolų lygis per 2017 m. dar sumenko, tapo mažesnis už ES vidurkį, o Lietuvoje buvo mažiausias nuo 2008 m.
