Skandalai, kilę dėl galimo pinigų plovimo atvejų per skandinaviškus bankus, turi pasekmių Baltijos šalių bankams, antradienį Seime tvirtino V.Vasiliauskas.
„Dėl šių įvykių Baltijos šalių bankai yra dabar priskirti rizikos zonai. Tai reiškia, kad skolinantis tarptautinėse rinkose, kaina jiems šiek tiek didesnė, nes pridedama rizika, jog galbūt vėl iškils į paviršių naujas praeities faktas, kuris gali paveikti banko akcijų kainą“, – tvirtino Lietuvos banko vadovas.
Pasak jo, dėl tos pačios priežasties į Skandinavijos ir Baltijos šalių bankus atsargiai žiūri ir bankai už Atlanto, o tai kelia sunkumų plėtojant korespondentinę bankininkystę.
„Šiai dienai tai yra aktualiausia problema. Ypač bankai korespondentai iš kitos Atlanto pusės žiūri labai atsargiai į mūsų regioną. Ir mūsų bankinis sektorius susiduria su rimtais iššūkiais dėl atsiskaitymo doleriais. Tad šiuo metu rimtai svarstome, kaip padėti, kad atsiskaitymas kita valiuta galėtų vykti. Bendradarbiaujame su JAV priežiūros institucijomis, kartu su bankinio sektoriaus dalyviais įsteigėme tarpinstitucinį pinigų plovimo prevencijos centrą. Ne tik lozungais, bet ir darbais būtina parodyti, kad turime kompetencijos kovoti su pinigų plovimu“, – tvirtino V.Vasiliauskas.
Švedijos visuomeninio transliuotojo SVT tyrimas atskleidė, kad 2007-2015 metais milijardai kronų buvo išplauti per „Danske Bank“ ir „Swedbank“ filialus Estijoje. Žurnalistai taip pat parengė reportažą ir apie galimą pinigų plovimą SEB banke.
Siūlo apmokestinti bankų pelną arba įsipareigojimus
Tuo tarpu kalbėdamas apie bankų turto mokestį, kurį siūloma įvesti nuo kitų metų, V.Vasiliauskas pritarė Lietuvos ir užsienio ekonomistų prognozėms, kad toks mokestis tiesiog bus permetamas gyventojams ir pabrangins paskolas.
Lietuvos banko vadovas siūlo šio mokesčio projektą tobulinti apmokestinant banko įsipareigojimus ar pelną.
„Jei yra politinė valia atsižvelgiant į sektoriaus pelningumą nustatyti specialų mokestį, tai šalia fiskalinio tikslo reikia atsižvelgti į kitą – ko norime pasiekti. Mano galva, antrinis mokesčio tikslas turėtų būti finansinio stabilumo skatinimas. Tačiau tokiu atveju reikėtų apmokestinti ne aktyvų pusę, o pasyvų – t. y. įsipareigojimus. Pavyzdžiui, įsipareigojimus, viršijančius apdraustų indėlių sumas. Arba pelno mokesčio bazėje nustatyti specialias leidžiamo atskaičiavimo taisykles kredito įstaigas. Tokiu atveju rezultatas bus pasiektas, bet ne tiesiogiai apmokestinant paskolas“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Ekonomikos augimas kitąmet lėtės
Pastarąjį pusmetį mūsų šalies ekonomika ir toliau kyla sparčiai, tačiau Lietuvos banko ekspertai prognozuoja, kad 2020 m. augimas šiek tiek sulėtės. 2019 metais prognozuojamas 3,7 proc. BVP augimas, o 2020 metais – 2,5 proc.
„Pagrindinės priežastys – tarptautinės aplinkos neaiškumai, tarptautiniai prekybiniai karai, Brexit. Mes eksportuojanti ekonomika, todėl eksporto rinkų traukimąsis kitais metais bus ant stalo. Be to, lėtės darbo užmokesčio augimas, o dėl to mažės ir vidaus vartojimo augimas“, – prognozuoja V.Vasiliauskas.
