Susitikime su žurnalistais V.Vasiliauskas akcentavo, kad prognozės euro zonai yra gerokai prastesnės, nei tikėtasi anksčiau.
„Įvertinus pasikeitusius duomenis dėl trumpo laikotarpio ekonominės situacijos euro zonoje, prognozė šiems metams buvo sumažinta ir sumažinta pakankamai dideliais skaičiais. Prognozuojamas būtent euro zonos BVP – 1,1 proc., tikrai nuo buvusių skaičių tai didelis pasistūmėjimas žemyn“, – įspėja apie laukiantį sunkesnį laikotarpį V.Vasiliauskas.
Dabar euro zonai prognozuojamas 1,5 proc. augimas 2020 metais, ir 1,6 proc. augimas 2021-aisiais.
„Yra daug tokių netikrumų, kurie gali būti tiek neigiami, tiek teigiami, remiantis daugiausia globaliais faktoriais. Peržiūrėjus skaičius buvo nuspręsta pastiprinti pinigų politikos signalus, ir tie pastiprinimai būtent pasireiškia ateities gairių nukėlimu“, – aiškina V.Vasiliauskas.
Tai reiškia, kad planus apie galimą palūkanų normų didėjimą Europos centrinis bankas (ECB) paskelbs vėliau – metų pabaigoje. Įvertinus prastesnius ekonominius lūkesčius, ECB pradėjo ir naują likvidumo programą, kuria galės naudotis bankai.
Tikisi, kad sulėtėjimas ilgai netruks
V.Vasiliauskas patikina, kad ekonomikos sulėtėjimas, esamais duomenimis, neturėtų būti ilgas.
„Na tai sakykim, kad prognozės pasikeitė į mažėjimo pusę, tai nenustebino. Klausimas galbūt, kiek – tai vat tas kiek šiek tiek iš tikrųjų nustebino“, – sako V.Vasiliauskas
Anot jo, dabar kyla svarstymų, koks sulėtėjimas bus.
„Dabar klausimas iš tiesų, ar mes turime „V“ raidės formos lėtėjimą, ar kažkokį kitokį. Iš to, ką mes matome dabar, pagal tuos duomenis, tą analizę, su kuria susipažinome ir diskutavome posėdžio metu, panašu, kad kalbame apie „V“ raidės laikiną sulėtėjimą, na ir vidutiniu laikotarpiu galime kalbėti apie tam tikrą atšokimą“, – viliasi V.Vasiliauskas.
Anksčiau pasisakęs už spartesnį skatinimo politikos nutraukimą, dabar V.Vasiliauskas patikina, kad „kvaila būtų atsistoti į vagą ir važiuoti ,,nesidairant aplinkui – reaguojame į tai kas vyksta aplink“.
ECB ir toliau laikysis tikslo, kad infliacija būtų artima 2 procentams, iki šiol euro zonai šio tikslo prisivyti taip ir nepavyksta. ECB tikisi, kad infliacija bus panaši BVP augimui – šiemet sieks 1,2 proc., kitąmet – 1,5 proc., ir 2021 m. – 1,6 proc.
„Kantrybė ir atsargus žingsnis po žingsnio, judėjimas tokiame daug neapibrėžtumų turinčiame pasaulyje yra šiai dienai prioritetas. Tuo ir pagrįsti yra sprendimai, kuriuos mes teikėm paskutinio posėdžio metu“, – sako V.Vasiliauskas.
Paveiks Lietuvos eksportą
Lėtesnė ekonomika gali paveikti ir Lietuvą – labiausiai per eksporto apimčių mažėjimą.
„Nenoriu užbėgti už akių. Kaip žinote, prognozuodami šiuos metus mes jau pamažinome prognozes, dabar kada ateis naujas prognozavimo raundas, vertinsime. Be abejo, mūsų eksportui tai turi įtaką ir mes vertindami, prognozuodami šiuos metus, atsižvelgiame į eksporto lėtėjimą“, – sako V.Vasiliauskas.
