Vito Vasliausko teigimu, kalbant konkrečiai apie „Revolut“ situaciją, keisčiausiai atrodo tai, kad abejonės dėl šio finansų startuolio patikimumo pradėtos kelti jau po to, kai priimtas sprendimas suteikti jam licenciją.
„Licencijavimo procesas buvo tikrai ilgas, jo metu mes dirbome su visomis institucijomis, kurios yra numatytos tame procese tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Revolut“ grupė yra tarptautinė, todėl dirbome su visa eile užsienio priežiūros institucijų, tikrinome tą informaciją, kuri dabar jau yra aptarinėjama viešai. Nieko naujo, ko mes nežinojome, dabar viešoje erdvėje nebuvo aptarta. Mes įvertinome visus aspektus, priėmėme teigiamą išvadą, po kurios Europos Centrinis Bankas išdavė „Revolut“ bankinę licenciją“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Vasiliauskas.
„Yra tam tikros procedūros, atitinkamai sudėlioti procesai, ir jų reikia laikytis. Mes to laikomės, dirbami savo darbą turime laikytis konfidencialumo įsipareigojimų, priežiūrinės informacijos apsaugos, todėl tikrai negalime laisvai interpretuoti ir komentuoti. Šiuo atveju politikams yra paprasčiau“, – pridūrė jis.
Pasak V. Vasiliausko, politiniu lygmeniu keliamos abejonės dėl „Revolut“ patikimumo turi neigiamos įtakos Lietuvos, siekiančios tapti finansinių technologijų centru, įvaizdžiui.
„Tai ne pirmas atvejis ir, matyt, ne paskutinis, tokia yra realybė, aš tiesiog palinkėčiau mums visiems daugiau atsakomybės. Reikia galvoti ne vien tik apie tam tikrus viešuosius ryšius, bet apie tai, kas iš to Lietuvai. Fintech kaip strategija yra Vyriausybės darbotvarkėje, tiek Finansų ministerija, tiek Lietuvos bankas, tiek „Investuok Lietuvoje“ suvienijus jėgas kryptingai juda link jurisdikcijos pristatymo, link pasinaudojimo galimybėmis, kurios atsiveria Brexit kontekste, link papildomų konkurencinių faktorių sukūrimo Lietuvoje“, – sakė V. Vasiliauskas.
Jis taip pat pripažino, kad Lietuva, aktyviai pristatydama save kaip finansinių technologijų veiklai patrauklią jurisdikcija, su naujų žaidėjų srautu pritrauks ir papildomų rizikų, tačiau Lietuvos bankas tam rengiasi. Nuo šių metų pradžios yra įsteigti atskiri Pinigų plovimo prevencijos, Elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigų skyriai, investuojama į papildomas technines priemones.
„Tikėtis, kad pavyks visiškai išvengti incidentų, manau yra nerealu, kiekvienas finansų rinkos dalyvis savyje turi tam tikrą rizikos elementą. (...) Čia reikia atsakyti, ar mes norime proveržio šioje srityje, ar ir toliau gyvename su kelių spalvų bankais. Turint omenyje, kad (Vyriausybės – BNS) darbotvarkėje fintech yra, valstybėje pasirinkimas jau yra įvykęs ir reikia nustoti vieną kartą šaudyti sau į kojas“, – teigė V. Vasiliauskas.
Lietuva pirmoji Europoje gruodį suteikė specializuoto banko licenciją bendrovei „Revolut“. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas po to kreipėsi į teisėsaugą ir žvalgybą, kad jos patikrintų bendrovės verslo modelį ir galimus saitus su Rusijos politikais.
LRT šią savaitę paskelbė, kad „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas dirba Rusijos gamtinių dujų koncerno „Gazprom“ grupei priklausančioje bendrovėje, taip pat kėlė klausimus dėl į bendrovę investavusio Honkonge įsteigto fondo „DST Global” galimų ryšių su Kremliumi, dėl „Revolut“ serverių buvimo vietos.
„Revolut“ steigėjas ir vadovas N. Storonskis vėliau išplatintame viešame laiške tvirtino, kad „Revolut” duomenų serverius turi tik Europos Sąjungoje (ES) ir Jungtinėje Karalystėje. Anot jo „DST Global” fonde nėra nė vieno investuotojo iš Rusijos, žiniasklaidos su Kremlium siejamas vienas šio fondo investuotojų Rusijoje gimęs Jurijus Milneris yra žydų tautybės ir gyvena JAV“, o pats „DST Global” yra pasyvus mažumos investuotojas, neturintis įtakos įmonės sprendimams ir balso teisės „Revolut“ valdyboje.
