Lietuvos bankas Seime pateikė tris prognozes, kiek galėtų susitraukti ekonomika. Geriausiu atveju ekonomika susitrauks 3,4 proc., baziniu arba pagrindiniu scenarijumi – 11,4 proc., o blogiausiu – daugiau nei 20 proc., prognozuoja Lietuvos bankas.
Pagal pagrindinį scenarijų, darbo užmokestis galėtų susitraukti 2,6 proc., o nedarbo lygis pasiektų 12,5 proc.
„Remiantis šiuo scenarijumi, 2021 metais ekonomika pradėtų grįžti į prieškrizinį lygį, t. y. augimas būtų beveik 10 proc. Bet visgi augimas negrįžtų į priešpandeminį lygį“, – iš Seimo tribūnos antradienį kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.
Anot jo, euro zonoje, Jungtinėje Karalystėje ir Kinijoje ekonomikos susitraukimas yra didesnis nei buvo 2008-2009 metų krizės metu.
Pastebima, kad per karantiną 9 proc. sumažėjo elektros energijos suvartojimas, 99 proc. mažiau keleivių oro uostuose, 6 proc. sumenko mažmeninė prekyba. Tiesa, susitraukė ne maisto produktų pardavimas.
„Judėjimo intensyvumas 40 proc. mažesnis, tiesa, reikia pastebėti, kad kovo mėnesio duomenimis, buvo 70 proc. mažesnis judėjimas. Dabar jis dar vis mažas, bet tendencija pozityvi“, – sakė V.Vasiliauskas.
Skaičiuojama, kad 16 proc. Lietuvos įmonių darbuotojams paskelbė prastovas. Tačiau, anot V.Vasiliausko, pastebimas nedarbo augimo lėtėjimas.
Labiausiai atlyginimai susitraukė apgyvendinimo ir maitinimo veiklose, kur jie smuko iki 11 proc., prekyboje – iki 3 proc., pramogų ir poilsio veikloje – iki 3 proc.
Tačiau, Lietuvos banko duomenimis, infliacija sumažėjo iki 0,9 proc. ir tam didžiausią įtaką padarė naftos kainų kritimas. V.Vasiliausko teigimu, centrinis bankas defliacijos neprognozuoja.
Per 8 karantino savaites naujų paskolų įmonėms ir būstui sumažėjo 30 proc., o vartojimo paskolų – 45 proc.
Dėl paskolų atidėjimų į bankus kreipėsi iki 10 proc. gyventojų, o įmonių – iki 30 proc.
Šių metų biudžetą reikėtų koreguoti
V.Vasiliauskas teigė, kad valdžios finansinė parama dėl koronaviruso krizės nukentėjusiems gyventojams ir verslui turėtų būti „sukelta į biudžetą“. Apie tai rašo BNS.
„Būtina visas priemones sukelti į biudžetą, kitaip sakant, be biudžeto pakeitimo, taip vadinamo papildomo biudžeto, šiems metams, mūsų nuomone, sunku būtų judėti į priekį“, – antradienį Seime skaitydamas pranešimą apie LB tikslų įgyvendinimą pareiškė V.Vasiliauskas.
Pasak jo, koreguoti biudžetą reikia dėl didėjančių valstybės išlaidų ir mažėjančių pajamų.
„Be biudžeto korekcijų, mano galva, parlamentinėje respublikoje judėti toliau į priekį būtų sudėtinga. Todėl mes ir sakome, tikrai visos tiek išlaidų priemonės, tiek pajamų priemonės jos turėtų atsispindėti pakoreguotame biudžete“, – parlamentarams aiškino V.Vasiliauskas.
Jis vėliau BNS pabrėžė, kad būtų buvę korektiška biudžetą taisyti kovo mėnesį, Seime tvirtinant 5 mlrd. eurų skolinimosi limitą ekonomikos skatinimui.
Koreguoti biudžetą reikia dėl didėjančių valstybės išlaidų ir mažėjančių pajamų.
„Jeigu vyksta didelės korekcijos, o sutikime 5 mlrd eurų tikrai didelės korekcijos, tai būtų labai korektiška, jei tai atsispindėtų biudžete“, – teigė V.Vasiliauskas.
Tačiau, anot jo, patikslinti biudžetą dar nevėlu.
„Kada kalbame apie tokius priemonių paketus ir atitinkami matome mažėjimo tendencijas pajamų srityje, tai žingsnis dėl biudžeto peržiūrėjimo būtų labai natūralus. Sakyčiau, kad jis galėtų būti žengiamas ir dabar“, – BNS sakė V.Vasiliauskas.
Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad poreikio tikslinti šių metų biudžetą kol kas nėra.