Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ketvirtadienį spaudos konferencijoje pabrėžė, kad ekonominė situacija globaliu mastu sparčiai prastėja: euro zonos sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas smigo į žemiausią lygį nuo tada, kai šis rodiklis pradėtas fiksuoti 1998 m., akcijų rinkose kainos nukrito 30 proc.
Tad, Lietuvos banko prognozėmis, galimi trys Lietuvos ekonomikos smukimo scenarijai, kurie priklausys nuo to, ar karantinas užsitęs 2 ar 4 mėnesius.
Labiausiai tikėtinas – staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scenarijaus atveju – U formos nuosmukis: 2020 m. Lietuvos BVP sumažės 11,4 proc.
Labiausiai tikėtinas – staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scenarijaus atveju – U formos nuosmukis: 2020 m. Lietuvos BVP smuks 11,4 proc.
Antro scenarijaus – užsitęsusio nuosmukio ir atsigavimo – atveju 2020 m. Lietuvos BVP smuks net 20,8 proc.
O optimistiniu – staigaus nuosmukio ir greito atsigavimo – scenarijaus atveju 2020 m. BVP nuosmukis prognozuojamas 3,4 proc.
„Šie scenarijai skiriasi trimis pagrindinėmis prielaidomis: užsienio paklausos sumažėjimo mastu, vidaus paklausos šoko stiprumu ir ekonomine raida“, – tvirtino V.Vasiliauskas.
Nedarbo lygis išaugs nuo 9 iki 16 proc.
Priklausomai nuo scenarijaus, kurį matysime, augs ir nedarbo lygis, mažės atlyginimai.
Pagal pirmąjį U formos nuosmukio scenarijų, kuris šiuo metu laikomas baziniu, numatoma, kad Lietuvos eksporto apimtys sumažės panašiu mastu, kaip ir pasaulinės finansų krizės metu 2009 m., o kritus vidaus paklausai, t.y. namų ūkių vartojimui ir investicijoms, ekonomika atsigautų tik vidutiniu laikotarpiu.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiuo atveju nedarbas išaugtų iki 13,5 proc. , o darbo užmokestis mažėtų 2–3 proc.
Pagal antrąjį ištęstos U formos nuosmukio scenarijų, kuris, Lietuvos banko nuomone, mažai tikėtinas, dėl užsitęsusio visuotinio karantino dar labiau smuks vidaus paklausa ir tolesnė ekonomikos raida atkartos buvusią per praėjusį ekonomikos nuosmukį ir po jo.
Juodžiausio scenarijaus atveju nedarbo lygis Lietuvoje padidės iki 16 proc., o darbo užmokestis susitrauks net 12 proc.
Juodžiausio scenarijaus atveju nedarbo lygis padidės net iki 16 proc., o darbo užmokestis susitrauks 12 proc.
Pagal optimistinį V formos nuosmukio scenarijų, pagrįstą prielaida, kad koronaviruso protrūkis užtruks ne ilgiau nei du mėnesius, Lietuvos užsienio paklausa sumažės šiek tiek mažiau nei 4 proc.
Tačiau greitas ir koordinuotas atsakas į viruso plitimą leis ekonomikai grįžti į normalias vėžes jau šių metų trečiąjį ketvirtį, nedarbas išaugs iki 9 proc., o atlyginimai šiek tiek net paaugs.
Ar šįkart bankai skolins verslui?
V.Vasiliausko nuomone, ekonomikos sukrėtimo išvengti nepavyks, tad fiskalinės priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė kartu su kitomis institucijomis, labai svarbios.
Europos centrinis bankas pasitelkė pinigų politikos priemones – paskelbė kovai su pandemija skirtą 750 mlrd. Eur apimties specialiąją pandeminę pirkimo programą ir palengvino skolinimosi sąlygas.
O Lietuvos bankas nuo 1 iki 0 proc. sumažino bankams taikomą anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą, atlaisvinantį bankų galimybes naudoti sunkiems laikams sukauptą kapitalą. Lietuvos bankas tikisi, kad ši priemonė padidins bankų galimybes iki 1 mlrd. Eur kredituoti verslą ir gyventojus.
„Tai suteikia daugiau galimybių užtikrinti esamą kredito portfelį ir įlieti papildomai kredito į ekonomiką. Taip pat sumažinti administracinės naštos reikalavimai, keičiame vartojimo paskolų suteikimo priežiūrinius reikalavimus, keičiame sandarą likvidumo pagalbos, jei esant reikalui į mus kreiptųsi finansų rinkos dalyviai“, – vardijo V.Vasiliauskas.
Jis pridūrė, kad labai svarbu, jog priemonės būtų nukreiptos ne tik į esamo bankų paskolų portfelio lygio išlaikymą, bet ir naujas paskolas, taip užtikrinant kapitalo likvidumą per visą grandinę.
Anticiklinio kapitalo rezervo atlaisvinimą susiejome su primygtine rekomendacija bankams neišmokėti dividendų. Visas uždirbtas 2019 metų bankų pelnas turėtų likti Lietuvoje.
Tiesa, paklaustas, kodėl mano, kad šį kartą Lietuvos bankai skolins lėšas verslui, o ne užsuks „paskolų kranelius“ kaip 2008–2009 metais, V.Vasiliauskas vardijo keletą priežasčių, kodėl šį kartą bus kitaip.
Pirmiausia šį kartą užklupo ne finansų krizė, o Lietuvos ekonomika ir bankai gerokai geriau pasiruošę negu 2008–2009 metais.
„Be to, iš Lietuvos bankų elgesio kol kas nematome, kad būtų atitraukinėjamas kapitalas iš šalies. O anticiklinio kapitalo rezervo atlaisvinimą susiejome su primygtine rekomendacija bankams neišmokėti dividendų. Visas uždirbtas 2019 metų bankų pelnas turėtų likti Lietuvoje. Bankas laisvas rinktis, bet solidarumas labai svarbus šiuo momentu“, – vylėsi V.Vasiliauskas.
Jis pridūrė, kad įvesto anticiklinio rezervo tikslas buvo, kad gerais laikais kaupiamas rezervas, kuris atėjus blogiems laikams atlaisvinamas, taip padidinant skolinimosi potencialą.
Bankai galėtų atlaikyti 1,2 mlrd. eurų nuostolius
V.Vasiliauskas pabrėžė, kad 2019 m. bankų sektoriaus rezultatai ir iki šiol sukauptos kapitalo atsargos rodo, kad bankai yra tinkamai pasirengę atlaikyti net ir reikšmingą nuostolį. Bankai pernai uždirbo beveik 333 mln. Eur pelno, kapitalo pakankamumo rodiklis per metus padidėjo nuo 18,6 iki 19,9 proc., augo bankų turtas, nėra kredito burbulo, kaip prieš praėjusią krizę.
Lietuvoje veikiantys bankai kur kas mažiau priklausomi nuo motininių bendrovių negu 2008–2009 metais.
Lietuvos banko nuomone, atsižvelgus į pritaikytas priemones (kapitalo rezervų atlaisvinimą), jeigu susiklostytų itin nepalankios aplinkybės, bankai be išorės pagalbos galėtų atlaikyti 1,2 mlrd. Eur nuostolių nepažeisdami kapitalo reikalavimų. Panašius nuostolius Lietuvoje veikiantys bankai buvo patyrę per 2009 m. krizę.
V.Vasiliauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad šį kartą Lietuvoje veikiantys bankai kur kas mažiau priklausomi nuo motininių bendrovių negu 2008–2009 metais. Pagrindinis bankų likvidumo šaltinis šiuo metu – indėliai.
„Indėlių lygis bankuose pernai augo 12 proc. Indėlių, palyginus su motininių bankų lėšomis bankuose, santykis gerokai pasikeitęs. Šiuo metu bankų įsipareigojimai kitoms finansų įstaigoms sudaro tik 5 proc. visų įsipareigojimų. Lietuvoje veikiančiuose bankuose vyrauja indėliai“, – atkreipė dėmesį V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko duomenimis, bankų sektoriaus paskolos sudaro 20,5 mlrd. eurų, indėliai – 25 mlrd. eurų.
