„Mūsų duomenys rodo, kad paskolų srautas yra sumažėjęs (...) Kalbant apie būsto paskolas, naujai išduotų paskolų sumažėjimas yra apie 30 proc., fiziniams asmenis naujai išduotų kitų paskolų skaičius – apie 50 proc., o jei kalbėsime apie verslo paskolas, sumažėjimas yra apie 40 proc.“, – sakė V.Vasiliauskas.
Pasako jo, realiai kreditavimo sumažėjimas yra dar didesnis, nes karantino metu dalis paskolų buvo išmokėtos dar pagal anksčiau patenkintas kreditavimo paraiškas.,
„Apie tikrąją (koronaviruso krizės – BNS) įtaką kredito srautui galėsime kalbėti gegužės pabaigoje“, – teigė LB vadovas.
„Apie tikrąją (koronaviruso krizės – BNS) įtaką kredito srautui galėsime kalbėti gegužės pabaigoje“, – teigė LB vadovas.
Anot jo, vieno didžiųjų šalies komercinių bankų pateikti duomenys rodo, kad besikreipiančių dėl paskolų yra sumažėję aštuonis kartus, be to, dalis jų nesiskolina. Apie sumažėjusią naujų kreditų paklausą skelbia ir kiti bankai.
„Man ši situacija kelia daug klausimų, nes tiek poreikis naujam kreditui, tiek mažas pasinaudojimas esančiomis pagalbos priemonėmis iš tikrųjų kelia daug minčių. (...) Tačiau paklausa yra smukusi ir naujų kreditų srautai yra smukę“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, dėl menkos paklausos Baltijos šalių komerciniai bankai neišnaudoja ir Europos Centrinio Banko (ECB) suteikiamų galimybių gauti lėšų, kurias galėtų perskolinti vietos klientams.
„Mes supažindiname bankus su šiomis galimybėmis, nes tai galėtų turėti įtakos kainodarai (...) Galimybių bankams pasiskolinti pigiai ir perskolinti verslui tikrai yra, bet pradžios taškas yra paklausa, ar dabartinėmis sąlygomis yra paklausa kreditams“, – aiškino V.Vasiliauskas.
Pasak jo, nematyti ženklų, kad mažesnes pajamas dėl sumažėjusio kreditavimo bankai bandytų kompensuoti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, keisdami paskolų sąlygas arba brangindami kitas paslaugas.
„Kol kas mes tokios tendencijos tikrai nematome ir būtų keista iš bankų pusės, jeigu jie bandytų kompensuotis. Mano galva, jie lygiai taip pat kaip ir verslas žiūri į tą naujai susidariusią situaciją, vertina savo rizikas ir pirmiausia galvoja apie esamo paskolų portfelio pertvarkymą ir kredito teikimą naujiems galimiems projektams“, – tvirtino V.Vasiliauskas.
„Mes tikrai nematome, kad būtų bandymo per kitas priemones kompensuoti tuos potencialius netekimus, susijusius visų pirma su labai pasikeitusia ekonomine situacija“, – pridūrė jis.
LB banko vadovas taip pat pažymėjo, kad bankų pasirašytuose moratoriumuose dėl paskolų atidėjimo verslui ir gyventojams yra labai aiškiai numatyta, kad pertvarkomoms paskoloms sąlygos negali keistis.
